Kai Jėsus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose.
Evangelija pagal Luką 19,5
Zachiejus buvo labai žemo ūgio. Iš tolo jį buvo sunku pastebėti. Jis sielojosi dėl savo ūgio ir turėjo nepilnavertiškumo kompleksą. Tačiau apie Jėzų jis girdėjo vien tik gera ir troško nors kartą Jį pamatyti. Ir štai žmonių minia su Jėzumi eina pro šalį. Per minią jis negalėjo Jo pamatyti, todėl nutarė įlipti į medį. Bet Jėzus jį surado! JIS tą akimirką užmiršo visus žmones, ir aukšto rango, garbingus, JIS matė vien tik Zachiejų. Ei, Zachiejau, aš einu pas tave! Aš tavęs ieškojau, dabar noriu apsistoti tavo namuose! Taip panašiai kalbėjo Jėzus. Zachiejus labai apsidžiaugė! Jis tuoj pat su džiaugsmu Jį priėmė savo namuose ir iškėlė puotą. Tačiau tikroji puota vyko jo širdyje. Juk jis rado Ganytoją, ir šis pasakė jo asmeniui TAIP. Jėzus nepeikė Zachiejaus, nei jo profesijos, nei namų, pas savo naują draugą Zachiejų Jis paprasčiausiai jautėsi gerai. Bet Zachiejus suvokė iš karto: kažkas manyje turi keistis, jeigu noriu Jėzų turėti savo draugu. Jis nusprendė visą neteisėtai įgytą turtą grąžinti atgal ir toliau gyventi sąžiningai. Taip, Jėzus atėjo ieškoti ir gelbėti pražuvusių! „Šventiesiems“ Jo nereikia, Jo reikia mums, nes mes negalime patys užsitarnauti savo teisumo. Pirmiausia Jėzus nori apsistoti mūsų širdies namuose. JIS norėtų juose gyventi, juos jaukiai įrengti ir gražiai išpuošti. Visas šiukšles ir visą nereikalingą šlamštą Jis norėtų išmesti lauk. Tai geri mainai! Taip, Jėzus yra nusidėjėlių draugas; JIS ateina, ieško ir gelbsti pražuvusius!
Ačiū Jėzau, Tu manęs ieškojai ir radai! Tu mane išgelbėjai ir vedi teisingu keliu. Tu esi ne tik svečiu mano širdyje, būk ten VIEŠPAČIU. Išmesk, prašau, iš ten visą bevertį šlamštą, visas šiukšles ir purvą ir pripildyk mano širdį savo ramybe ir savo džiaugsmu! Ačiū, Tu esi mano Gelbėtojas ir Išlaisvintojas!