„Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera.“
Pradžios knyga 1, 31a
Kuomet Dievas užbaigė kūriniją, visa apžvelgęs iš tikrųjų matė, jog tai buvo gera!
JIS atidavė žemę žmogui, o šis sukilo prieš Dievą ir norėjo viską daryti vienas pats. Jis net pralošė žemę šėtonui. Taip sklido blogis. Mes dabar turime nuodingus vandens šaltinius, užterštą orą, karus ir gamtos katastrofas. Kada gi pagaliau vėl gįšime pas Dievą?! JIS juk žemę sukūrė tokią nuostabią!Todėl per Kūriniją galima pažinti Kūrėją. Visa tai skamba muzika ir spalvomis! Dievas nori, kad ir mes žvelgdami į kūriniją ja gėrėtumės! JIS visa nuostabiai sukūrė! JIS nori, kad pakeltume savo žvilgsnius nuo sunkumų ir purvo į visų dalykų Kūrėją, Viešpačių Viešpatį! Tuomet taps mūsų širdys lengvos ir mes galėsime drąsiai atlikti savo darbus. Neryžtingumas ir nusivylimai dingsta, kai suvokiame, kad šis galingas Kūrėjas mus taip pat sukūrė ir pašaukė. JIS yra su mumis ir niekuomet nepaleis mūsų iš savo akių; iki tol, kol pasieks su mumis Savo tikslą. JIS trokšta, kad mes džiaugtumės ir džiūgautume. JIS trokšta, kad mes žinotume: JIS yra su mumis! Tuomet bus apšviestos mūsų tamsybės ir aplink mus taps šviesu. JIS trokšta veikti, mums padėti! JIS laukia mūsų maldos! Kiek gero mes nuveiktume, jei prašytume JO!
Dėkoju, Jėzau, Tu esi mano Kūrėjas! Tu sukūrei mane ir ištarei: „Nuostabu! Labai gera!!“ Ne visuomet aš taip viską matau, tačiau Tu mane matai jau tokį, kokiu vieną kartą tapsiu. Kuomet žvelgiu į Tavo nuostabią kūriniją, Tu dovanoji man lengvą širdį. Tu esi nuostabus Dievas!