„Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje.“
Laiškas filipiečiams 3, 13-14
Mes visi turime savo gyvenime tikslą! Tai – laimikis aukštybėse. Kai būsiu danguje pas Jėzų, tuomet jau būsiu pasiekęs šį tikslą. Dabar esu dar tik pakeliui. Bet žvelgiu į priekį, į savo Viešpatį. JIS manęs laukia. Daugelis žmonių klaidžioja gyvenime be tikslo. Jie siekia tai vieno, tai kitko. Kai kurie gyvena tik dėl savaitgalių, kai kurie – dėl atostogų, kai kurie laukia pensijos… Jie turi tikslus, tik šie dažniausiai – trumpalaikiai, o po to jie vėl iš naujo ieško kito tikslo. Savo gyvenime jie dažniausiai neturi pagrindinio tikslo, tik trokšta gerai gyventi. Mes turėtume siekti ko kito! Ne šiaip sau Dievas davė mums tikslą: laimikį aukštybėse. Neleiskime gyvenimo veltui, bet siekime tikslo žvelgdami Jėzaus žvilgsniu. Jėzus nori mus išlaisvinti iš praeities naštų. Kai kurie nešiojasi daug kalčių ir nesėkmių. Bet JIS išlaisvina iš viso to. – Gyvenkime be naštų! JO atleidimas veikia! Kai kurie liūdi po laiko: „O, anuomet buvo taip gražu!“ Bet Jėzus sako: „Tu gyveni dabar! Nukreipk savo žvilgsnį į priekį, negyvenk praeitimi!“
Nuostabu, jog Jėzus išvaduoja mus iš senųjų gyvenimo naštų; mes galime jas tiesiog pamiršti – Jėzus jas panaikina. O mums belieka ištaisyti tai, kas įmanoma, ir priimti Jėzaus atleidimą. O tuomet – žvelgti pirmyn. Tai mus išvaduos iš savigraužos dėl praeities įvykių. Jėzus laukia Tavęs ir nori suteikti Tau naują tikslą ir viltį!!
Dėkoju, Jėzau, kad žinai mano gyvenimą. Tu man atleidai mano kaltes ir dabar aš galiu žvelgti pirmyn. Tu turi man viltį ir tikslą. Tu nori mano gyvenimui suteikti prasmę, kol pasieksiu tikslą – būti su Tavimi, mano mylimas Viešpatie. Ten galėsiu pailsėti ir Tu mane guosi ir atgaivinsi. Dėkoju, mano Gerasis Ganytojau!