„Tuo tarpu Abraomas liko stovėti priešais VIEŠPATĮ. Abraomas priėjo arčiau ir tarė: „Argi iš tikrųjų kartu su nedorėliu pražudysi teisųjį? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vieną ir neatleistum dėl penkiasdešimt mieste esančių teisiųjų?“
Pradžios 18,22-24
Dievas ieško, kas maldoje užtartų šį pasaulį! JIS atidavė šią žemę žmonėms ir laukia, kad žmonės kreiptųsi pagalbos iškilusiose problemose. Dangus priklauso Viešpačiui, žemė – žmogui. Dievas neprašomas nesikiša į mūsų veiklą. Todėl taip svarbu melstis! Anksčiau į darbą važiuodavau pro tokį posūkį, kuriame nuolat vykdavo autoavarijos – mašinos per greit važiuodavo. Nusprendžiau kiekvieną rytą dėl to trumpai pasimelsti. Ir iš tikrųjų, kol meldžiausi, daugiau neįvyko ne viena autoavarija. Gali būti, kad tai – sutapimas, bet Biblija sako, kad Dievas atsako į mūsų maldas. Ar mums žinoma, kaip dažnai Dievas reaguoja? Kiek katastrofų padeda išvengti? Kiek kančių ir nelaimių mūsų nepaliečia, nes kas nors dėl to meldžiasi?! Ar žinome, kiek palaimos prarandame nesikreipdami į Jį? Kartais atrodo taip, lyg Dievas būtų kurčias ir nereaguotų į mūsų maldas. Bet mums ne visada yra suprantamos Jo mintys. Svarbu gyventi artimame ryšyje su Juo, tuomet galime prašyti to, kas Dievo širdyje. JIS taip mielai norėtų išlieti mums visą savo malonę! Tad Jis paragina melstis žmones, kurie „atakuoja” savo maldomis dangų, kad ant mūsų būtų išlieta Viešpaties palaima. Nepradingsta neišgirsta net pati mažiausia malda.
Jėzau, ačiū, kad esi mūsų didysis Užtarėjas pas Dievą! Kaip dažnai prašai už mus Tėvą ir užstoji mus! Taip ir mes norime užtarti (melstis) už kitus žmones ir siųsti jiems Tavo palaimą! Leisk mums būti šiandien palaima kitiems!!