„Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir AŠ esu tarp jų.“
Evangelija pagal Matą 18, 19-20
Bendra malda turi didelę galią! Todėl priešas stengiasi kuo labiau sutrukdyti. Jis pasėja nepasitikėjimą tarp sesių ir brolių Kristuje ir sutuoktinių, šeimoje ir tarp draugų. Jis griauna ir kaltina. Ir mes, krikščionys, esame kartais tokie kvaili, kad pasiduodame tam. Mes negalvojame apie atleidimą! Jėzus atleido mums mūsų kaltes ir mes atleidžiame vienas kitam; ir jei reikia – septynis kart septyniasdešimt, taip, kaip Jėzus sako (eil. 22).
Jei du ar trys, ar visa bendruomenė susirenka šlovinti ir garbinti Viešpatį, Jėzus yra jų tarpe. Atmosfera pasikeičia, liejasi ramybė ir džiaugsmas. Jo Šventoji Dvasia pradeda veikti keisdama mūsų širdis. JIS nukreipia mūsų dėmesį į žūstančius žmones ir meldžiasi per mus. Kaip tad dangiškasis Tėvas gali atmesti mūsų prašymus?! Jo vaikai stovi drauge ir maldauja, pats Jėzus yra jų tarpe ir Šventoji Dvasia suteikia žodžius ir primena poreikius. Tai yra dinamitas priešui, mūsų žlugdytojui!
Bendroje maldoje mes norime nurimti ir savo širdies antenas nukreipti į Dievą, kad suvoktume, kas Jam svarbu. Stengiamės išgirsti, kokius poreikius širdyse nešiojasi mūsų seserys ir broliai Kristuje; tam kartais reikia išties daug kantrybės, tačiau turi didelę vertę. Ieškokime bendros maldos, ji turi didelę galią statydinti Viešpaties karalystę.
Ypač svarbu teikti bendrai maldai prioritetą savo santuokoje ir šeimoje, net jei priešas ir kliudo tam. Mūsų vaikams reikia Išganytojo!
Dėkoju, Tėve, kad esi mums toks geras!! Tu atleidi mūsų ir mūsų seserų bei brolių Kristuje kaltes. Tu apvalai mus ir darai mus savo vaikais. Noriu Tave šlovinti ir garbinti drauge su savo seserimis ir broliais Kristuje! Dėkoju, kad mes nesame vieni. Dėkoju, kad esi šalia!