“Dievas mano išganymas ir garbė,
mano stiprybės uola;
mano užuovėja yra Dieve.
Pasitikėk juo visados, mano tauta!
Išliekite savo širdis jo Artume,
jis mūsų užuovėja!”
Psalmyno 62, 8-9
Savo imuninę sistemą mes turime stiprinti pasitelkiant į pagalbą vėją ir kitas oro sąlygas. Tuomet imunitetas sustiprės ir mes tapsime sveikesni. Bet kartais ligų sukelėjai yra labai stiprūs ir išsivysto net plaučių uždegimas. Tuomet tenka vartoti stiprius vaistus.
Taip pat ir mūsų sielos vystymąsi įtakoja tam tikri “dirgikliai”, dažnai mes liekame kitų žmonių įskaudinti. Jei su tuo susitvarkome patys, tampame stipriomis asmenybėmis. Tačiau kartais tie įskaudinimai būna tokie stiprūs, kad be “vaistų” sunku išsiversti.
Yra žmonių, kurie patyrę įskaudinimą užsisklendžia savyje. Jie tampa itin jautrūs ir atsiveria tik labai atsargiai. Kai kurie tampa tokie uždari, kad atrodo, jie randasi po stora betono siena. Gera žinia ta, kad vaistų yra net ir tokioms sužeistoms širdims!
Dievas sako: Išliekite savo širdis mano Artume! Nes aš esu jūsų užuovėja. Visą laiką pasitikėk manimi! Aš esu tavo stiprybės uola, tavo užuovėja. – Taip, jeigu mes išliesime Jam savo širdis ir atnešime visus savo vargus, tuomet JIS pradės mus guosti ir gydyti. Ašaros nėra blogai! Tame slypi pažadas: “Kas sėja ašarodamas, tas nuims derlių džiūgaudamas” (Ps. 126, 5) Dievas yra labai arti sudužusių ir sužeistų širdžių. Tik mūsų nepasitikėjimas užkerta Jam kelią mus paguosti ir pagydyti. Stenkimės atsigręžti į Jį ir tegul rieda ašaros, tik leiskime JAM mus pagydyti. Tuomet, mes po truputį tapsime stipriomis, gailestingomis, mylinčiomis, draugiškomis ir kantriomis asmenybėmis. JIS yra čia dėl Tavęs!
Ačiū, dangaus Tėve, kad esi taip arti manęs! Tu žinai mano širdį, Tu matai visus sužeidimus, Tu esi man gailestingas ir draugiškas; Tu paimi mane į Savo guodžiančias rankas. Tavo rankose aš esu saugus; Tu esi mano užuovėja ir mano uola. Ačiū už galimybę atsiverti Tau ir pasidalinti tiek savo džiaugsmais tiek ašaromis.