Medis prie vandens

„Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus,
kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais,
bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto Jo Įstatymą dieną naktį.
Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens,
duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta.
Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.“
Psalmių 1, 1–3

Net kai viešpatauja sausra, ir visa žolė išdžiuvus upėje tyvuliuoja vanduo, ir viskas, kas tik auga aplink, žaliuoja ir klesti. Medžiai turi gilias šaknis, kurios prasiskverbia iki vandens. Jie auga sodriai žaliuodami. Tokiais žmonėmis turėtume būti ir mes! Kai tik savo šaknis suleidžiame į gyvojo vandens srovę, ši gyvoji versmė padaro mūsų gyvenimą vaisingu. Kol esami susieti Dievo malonės versme, tol nešame vaisių – net jei aplink viešpatauja sausra. Nei vienas medis negali paspartinti vaisių – jie auga patys. Joks medis negali vesti kriaušių, jei yra obelis. Turėtume labiau pavesti Dievui rūpintis, kokie yra mūsų vaisiai, ir kada tinkamiausias laikas jiems sunokti. Neįsitempkime mėgindami išgauti vaisių ir nebandykime pasiekti kitokių vaisių, nei mums priklauso. Kaip puiku, kad šitai galime patikėti Viešpačiui Kūrėjui! Kai medis auga netinkamoje draugijoje, jį užpuola spiečius skėrių ir akimirksniu plikai nugraužia medį. Mes taip pat turime saugotis, su kokiais žmonėmis draugaujame ir kieno patarimo klausomės. Žiniasklaidos priemonės manipuliuoja ir skatina mąstyti, kad pasaulis yra toks pat. Tačiau, Jėzaus įsitikinimu, yra visai kitaip. Verčiau pasisaugokime to, kas mums kalama į galvas.
Viskas, ką darysi su Jėzumi, tau seksis, nes Jis yra Viešpats! Viskas, ką darome be Jo, visi mūsų pačių keliai, norai ir troškimai kada nors paprasčiausiai praeina.

Ačiū, Jėzau, kad esi Viešpats! Tavyje yra gyvojo vandens versmės, ir jokios sausros neįstengs išdžiovinti Tavo malonės upės. Meldžiu, pripildyk mano gyvenimą Savo gyvojo vandens ir palaimink mane. Suleisiu savo šaknis giliai į Tave; Tu užauginsi mano vaisius. Ačiū už Tavo palaiminimą! Ačiū, kad mano gyvenimas Tavyje turi prasmę ir tikslą – jis neprarastas.