“Išgirdę, kad izraelitai susirinko Micpoje, filistinų didžiūnai išžygiavo prieš Izraelį. O tai išgirdę izraelitai drebėjo iš baimės. Samuelis paėmė akmenį ir, pastatęs tarp Micpos ir Šeno, pavadino jį Eben Ezerui [pagalbos akmuo] Jis sakė: `Iki šiol VIEŠPATS mums padėjo`.“
Samuelio pirma knyga 7, 12
Dievas yra ištikimas!! Net jei mes kartais Jam esame neištikimi, Jo ištikimybė išlieka visuomet su mumis. Kas rytą Jo malonė pasireiškia vis naujai. Kaip kiekvieną rytą pateka saulė, lygiai taip pat ir Jis vis naujai spinduliuoja Savo malonę, atleidimą ir gailestingumą. Ir jei malonės Saulę užstoja debesys, tai tik dėl mūsų pačių niūrių minčių, nuogąstavimų ir nuodėmių. Tačiau ta Saulė visu ryškumu šviečia virš debesų!
Jei Dievas Tave veda Savo keliu ir iki šiol buvai Jo vedamas, gali būti tikras, kad JIS ves Tave tuo keliu ir toliau, kol Tu pasieksi numatytą tikslą! Nes JIS yra ištikimas. Niekas negali apriboti Jo meilės Tau; Jis yra Tavo pusėje. JIS paima Tave už rankos ir veda toliau. Jei JIS kažką pradėjo, tai JIS ir pabaigs.
Šis pagalbos akmuo Eben Ezerui – yra paminklas, kuris visiems primins, kiek VIEŠPATS mums padėjo. Tokie atsiminimų akmenys yra labai reikalingi, kad niekada gyvenime nepamirštume didelių Dievo nuveiktų darbų. Užklupus sunkumams jie yra tikras padrąsinimas.
Dievas vedė mus iki šiol. Už tai mes norime dėkoti Jam. Jis eina Savuoju keliu kartu su mumis. Jo malonė ir ištikimybė lydi mus visą gyvenimą. AČIŪ, gerasis VIEŠPATIE!
Tėve, kuris esi danguje, ačiū Tau, kad esi man visada ištikimas! Atleisk, kad kartais ėjau savais keliais. Tačiau Tu visuomet buvai šalia ir išlikai ištikimas. Tu vedei mane iki šiol ir vesi toliau, kol pasieksiu numatytą tikslą. Tu esi mano didysis, gailestingas ir ištikimas Dievas!