„Kodėl niršta gentys, kodėl tautos veltui maištauja? Žemės karaliai rengiasi mūšiui, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį: „Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!“ Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.“
Psalmyno 2, 1-4
JIS, mūsų Dievas – yra Karalius!!! JIS yra tikrasis Visatos ir Žemės Valdovas. Kas nori tuo įsitikinti, gali pažvelgti į Jo sutvertą Kūriniją. Tačiau žmonija, trokšdama eiti savais keliais, nenori atiduoti visos garbės Jam. Todėl aplink mus šitiek neteisybės, žmogžudysčių, karų ir vargų. Kartais pagalvoju, kad dėl neteisybės VIEŠPATS galėtų bausti iš karto. Man taip liūdna matyti meluojančius ir apgaudinėjamus žmonės. Tokiais momentais Dievo rūstybė galėtų išsilieti iš karto, ypač jei blogis yra vykdomas mano atžvilgiu. Tačiau Dievas man tarė: Džiaukis, kad aš baudžiu ne iš karto! Nes tuomet iš karto būtum baudžiamas ir tu. Taigi, aš suvokiau: jei kaskart užklupus blogoms mintims, pavydui ar pasididžiavimui, Dievas mane baustų iš karto, aš visą dieną rėkčiau iš skausmo. Dievas iškenčia visa tai, nes Jis mane ir kitus žmones be galo myli. Jį lygiai taip pat kaip ir mane siutina aplink esanti neteisybė. Tačiau dėl meilės mums, žmonėms, Jis susilaiko nuo įniršio. Savuosius Jis apgaubia Savo Apsauga ir Palaima, kad jie būtų saugūs, tačiau kai kuriems įvykiams Jis leidžia įvykti. Netrukus JIS ateis ir pasiims Savuosius.
Ačiū, Jėzau, netrukus Tu ateisi!!! Jau dabar Tu išgelbėjai mane, o kai ateisi, pasiimsi mane iš šio neteisingo pasaulio. Tu esi visa ko VIEŠPATS ir Teisėjas; kaip gerai, kad dėl Kryžiaus esi mano Išgelbėtojas! Ačiū, Tu atleidai man už visas kaltes ir neteisybę. Aš galiu vadintis Tavo vaiku; o Tu esi mano Dievas.