„Jis išvedė mane iš pavojaus (į plačius tolius),
išgelbėjo mane, nes yra mane pamėgęs.“
Ps. 18,20
Esama daug situacijų, kurios mus gąsdina arba mes jaučiamės jose įkliuvę. Patys kartais nematome jokios išeities iš jų ir galvojame, kad taip bus amžinai. Mus gali užklupti nusivylimas, net depresija. Bet Viešpats sako: Aš išvesiu Tave į plačius tolius, išlaisvinsiu Tave, nes Tu man patinki. Jėzus buvo beviltiškiausioje situacijoje – mirtyje. Bet net mirtis negali sulaikyti nė vieno, Kuris myli Dievą!JIS atgaivino Jėzų iš numirusių, JIS yra prisikėlęs!Taip Viešpats, Kuris Tave myli, išlaisvins ir Tave, bei išves į naujas platybes. JIS viską kontroliuoja taip pat ir situacijoje, kuri jau labai ilgai tęsiasi. JIS turi tikslą. Gera nuolat kreipti savo akis į Jį, ir viską pamatyti Jo akimis. JIS niekada Tavęs nepamirš ir nepaliks.
Kartais mūsų situacija yra susijusi su mūsų „negirdėjimu”. Nors Biblija sako, kad mes turime atleisti, mes pasiliekame savo širdyje kartėlį. Kaip tuomet Dievas gali mus palaiminti?! JIS turi laukti, kol mes suprasime ir elgsimės pagal Jo Žodį – atleisime. Kartais mes įstringame savo pačių minčių tvirtovėse. Bet Dievas laukia, kol mes savo neteisingo mąstymo atsisakysime ir nukreipsime jį į Jo Žodį, tikėsime Juo.
Nepasitikėjimas taip pat yra toks kalėjimas. Jo Žodis sako: „Mes esame vertingi ir mylimi!
Jei pradedame Juo tikėti, JIS veda mus iš šio kalėjimo į nuostabius tolius! Vienišumas taip pat yra toks kalėjimas, nes JIS sako:„Esu su Tavimi iki pasaulio pabaigos“… JIS nori su Tavimi bendrauti, dovanoti Tau savo artumą ir draugystę.
Jėzau, Tu nori mane išvesti į širdies tolius plačius. Parodyk man, kur savo mintyse ir jausmuose esu įstrigęs. Noriu žvelgti į Tave ir tikėti Tavo Žodžiu. Nenoriu likti įkliuvęs savo ankštame, neteisingame mąstyme! Dėkoju, kad Tu viską parodysi, – prašau paimk mano „negirdėjimą“ ir išankstinį nusistatymą! Tu esi mano Gerasis Ganytojas, Kuris paima mane už rankos ir veda į tolius plačius.