„Juk VIEŠPATIES vardą skelbiu:
duokite garbę mūsų Dievui!
Tai Uola! Jo darbai tobuli,
visi Jo keliai iš tikrųjų teisingi.
[Tvirtai] ištikimas Dievas, be apgaulės,
teisus ir patikimas!“
Pakartotino Įstatymo knyga 32, 3-4
Nepaisydamas visokių abejonių, gyvenimo audrų, asmeninio silpnumo ir nesėkmių, trokštu skelbti Viešpaties vardą! Trokštu Jį garbinti! Noriu tvirtai į Jį įsikibti! Nes JIS yra mano Dievas, Kuris ištikimai mane palaiko. Visi Jo keliai man yra teisingi; nors kartais jaučiuosi taip, lyg keliaučiau migloje ir negalėčiau matyti toli į priekį. Bet JAME nėra nakties ir tamsybės, Jo akims viskas atverta, JIS mato mano kelią nuo pat pradžios ir iki pabaigos. Noriu Juo pasitikėti ir Jam save patikėti; nes JIS mane sukūrė ir už rankos veda per gyvenimą, iki geros pabaigos. JIS yra Stiprusis, Ištikimasis Dievas! JIS yra mano uola, ant kurios saugiai stoviu!
JIS yra tvirtai ištikimas; net jei mes nusidedame ir Jį atstumiame, JIS lieka su mumis. Jei tik mes kuo greičiau skubame pas Jį ir prašome atleidimo! Tuomet JIS yra mūsų tvirta uola, ant kurios saugu. JIS vėl ištyrina mus, ir mes galime viską pradėti iš naujo: JIS – tvirtai ištikimas!
Net jei mes kartais einame savo asmeniniais keliais ir Jį pamirštame: JIS yra ištikimas ir mūsų nepamiršta. JIS yra uola, kuri niekuomet nesvyruoja. JIS randa savo vaikus ir grąžina namo.
Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad nesu Tau abejingas. Tu ieškai manęs ir neduodi ramybės tol, kol nesurandi. Ar esu Tau ištikimas, ar ne, – Tu vis tiek lieki tvirtai ištikimas! Žaviuosi Tavo didžia Meile, Stiprybe, Kantrumu, Romumu, Ištverme ir Draugiškumu. Negaliu suvokti, tačiau priimu Tave tikėjimu. Tu esi mano Gerasis Ganytojas, tvirtai ištikimas; mano uola audroje!