„Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus,
kad velnio darbus sugriautų.“
Pirmas laiškas Jonui 3, 8b
Šiandien naktį sapnavau baisų sapną: mes tovėjome prie storos stiklinės tanko sienos. Kitoje pusėje buvo pragaras ir žmonės žvelgė pro stiklą į mus. Mano sūnus taip pat buvo kitoje pusėje. Jis žiūrėjo pro stiklą į mus ir rodė tam tikrus ženklus. Jo veide atsispindėjo gilus nusivylimas; atrodė, jog jis kentėjo skausmą; iš jo sklido didžiulė rezignacija. Aš atsibudau ir nebegalėjau užmigti, – toks baisus man buvo šis sapnas.
Jėzus nekėlė tokio klausimo, ar dangus ir pragaras egzistuoja. Tik mes, žmonės, elgiamės taip, lyg galėtume tai ignoruoti. Bet jei pragaro nebūtų, Jėzus nebūtų pas mus atėjęs, nebūtų savanoriškai miręs ant kryžiaus, kad mus išgelbėtų! JIS sumokėjo tokią didelę kainą, kad mes Jam priklausytume ir turėtume gyvenimą. JIS žino, kad pragaras yra, todėl ir laiko savo ranką labai arti savo vaikų; jų niekas negali iš jos išplėšti, – jie priklauso JAM. Kada Jėzus vėl ateis, JIS surinks visus savuosius. Iš visų šalių per sekundę JIS surinks visus savo žmones ir iškels jiems nuostabią šventę. JIS yra Viešpats, Kuris myli savo vaikus!! Kai kurie sako, jog po mirties jie norėtų būti ten, kur jų protėviai ir giminaičiai. Tačiau nė vienas pragare vienas kito daugiau nepažįsta; ten viešpatauja gilus nusivylimas ir rezignacija. Geriau būk ten, kur viešpatauja šviesa ir gyvenimas, kur liejasi meilė, džiaugsmas ir taika! Jau šiandien mes galime džiaugtis, jog per JĮ esame išgelbėti.
Dėkoju, Jėzau, kad brangiai mane išpirkai. Tu brangini mane, nes esu Tau toks vertingas! Dėkoju, kad laikai virš manęs savo stiprią ranką; Tavyje esu saugus. Tu tikrai priimsi mane į savo Karalystę, nes tai pažadėjai. Tu išgelbėjai mane, – tad skleisiu Tavo Gerąją Naujieną toliau ir pasakosiu kitiems apie dangų, ir juos užtarsiu maldoj.
P.S. Prašau, pasiskaitykite Evangelijoje pagal Luką (Lk 16, 19-31) „Lozorius ir turtuolis“, kur Jėzus pasakoja apie dangų ir pragarą.