„Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“.
Evangelija pagal Matą
Jėzus atėjo atnešti taikos; taikos tarp Dievo ir žmogaus. Dėl Kristaus Dievas nebemato mūsų nusižengimų, užmiršta juos. Todėl JIS gali mums paspausti ranką ir susitaikyti.
JIS atėjo, kad kurtų mano širdyje santarvę! Kiek priekaištų sau, kaltės jausmų, nerimo ir įsiskaudinimų viešpatauja mūsų širdyse. JIS nori išgydyti jas ir suteikti savo ramybę. Jei tik JUO pasitikėtume! Tuomet niekas iš mūsų negalėtų atimtų Jo ramybės.
JIS atėjo, kad atneštų santarvę ir tarp žmonių. Bet tam Jam reikia mūsų kaip Jo pavaduotojų. Jam reikia žmonių, kurie yra pakankamai drąsūs pakęsti savo nuostolius; nepaisant, ar jie teisūs, ar ne – Viešpačiui svarbu, kad tarp mūsų vėl viešpatautų taika. Todėl JIS sako: „Siekite santaikos su visais...“ (Žyd 12, 14). Ši taika gali mums kartais nemažai kainuoti; tačiau Viešpats džiaugiasi mumis ir „padengia nuostolius“, taip, kaip Abraomo ir Loto ginčo atveju.
JAM mes esame reikalingi, kad kviestume žmones susitaikyti su Dievu. Dievo ranka jau ištiesta, žmogus turi tik tuo pačiu atsakyti, ir tuomet įvyks susitaikymas!
Ačiū, Jėzau, kad sutaikei mane su Dievu, savo Artuma Tu nuramini mano širdį ir padedi man nešti Tavo nuostabų susitaikymą kitiems. Leisk man šiandien likti Tavo ramybėje ir būti taikdariu. Ačiū, kad esi su manimi!