Nes aš esu jus gydantis Viešpats.
Išėjimo knyga 15, 26
Dievas taip kalba visai rimtai: JIS tikrai norėtų būti tavo gydytoju. Tėra viena sąlyga, viena prielaida tam, kad JIS galėtų veikti: tu turi klausytis JO balso, daryti tai, kas prieš JĮ yra gera bei laikytis JO įsakymų. Tuomet JIS atitolins nuo tavęs kiekvieną ligą, o jos taip skaudžiai palietė egiptiečius.
Galvoju, kad Dievas net ir šiandien skiria Savo vaikus nuo pasaulio vaikų. Kuomet patiriame JO buvimą, gyvename jame, JIS persmelkia mus, o JO Dvasia viską tvarko mūsų kūne. Šitaip išliekame sveiki. Tačiau jeigu gyvename nesveikai, taigi prieš Dievo kūrinijos tvarką, mes susirgsime. Kas pakankamai nejuda, tą užklumpa skausmai, kas riebiai valgo, kenčia nuo tulžies akmenligės, kas geria, patiria kepenų pažeidimus ir t.t. Todėl tiek daug krikščionių yra ligoti, nors dvasiškai jie sveiki. Šiuo atžvilgiu jie neklauso savo Viešpaties.
Dievas norėtų, kad mes pasinaudotume savo protu ir padarytume viską, kad tik būtume sveiki ir nesirgtume. Epidemijos laikotarpiu imamės ir įvairių atsargumo priemonių. Ir jeigu susergame nepaisant jų, atsiduriame JO rankose. Kartais padeda trumpa malda ir viruso kaip nebūta. Kartais susergame labai rimtai ir kovojame maldoje (kartu su medicina). O kartais mums reikia kitų užtarimo maldos, kuomet patys vieni esame per silpni. Užtarimo maldos epidemijos metu yra labai svarbios. Paskutiniu metu labai dažnai patiriu, kad Dievas per trumpą laiką išgydo virusinį susirgimą dėka užtarimo maldos. Net ir tą ilgalaikį silpnumą JIS daugybę kartų yra išgydęs. Būk tikras, JIS mielai įsikiša ir gydo!
Žmones, kuriuos norime apsaugoti, turime atiduoti Jėzaus kraujo apsaugai. Esame atsakingi už juos. Mūsų vaikams bei bendradarbiams sekasi gerai, kuomet juos užtariame!
Mes turėtume kur kas labiau pasikliauti Dievo malone melsdami užtarimo ir užstodami ką nors maldoje. Dievas pažadėjo, kad JIS veiks!
Dievas išklauso mus iš malonės. Tačiau mes negalime primesti JAM savo valios. Visi ritualai, visi žodiniai bandymai perkalbėti, įtikinti yra bergždi, jeigu JIS jau nusprendė kitaip. Vieną dieną mūsų gyvenimas baigsis ir JIS nuspręs, kaip ir kada. Tada iškils didžiausias klausimas: Ar esu taikoje su Dievu? Ar galiu JĮ susitikti? Ar Jėzus išpirko mano kaltę ir aš esu laisvas?
Dėkoju, Jėzau, Tu išpirkai mane iš mirties ir velnio gniaužtų. Aš priklausau Tau!!! Tu pašaukei mane vardu, aš esu Tavo! Atiduodu save bei savo mylimuosius Tavojo kraujo apsaugai. Meldžiu, pripildyk mane Savo gyvybę teikiančia Dvasia!!