Šviesa spindi tamsoje,
ir tamsa jos neužgožė.
Evangelija pagal Joną 1, 5
Jau greitai Kalėdos. Jau dabar anksti temsta, rytais taip pat tamsu, – taigi šviesa džiugina! Visai gera užsidegti pora žvakučių ir patogiai kartu pasėdėti. Gerai, kad dėka elektros šviesa yra kaime, automobilyje, namuose! Jau dabar kai kurie savo namus išpuošia lemputėmis. Tikrai, šviesa yra kažkas nuostabaus, gyvybiškai būtino!
O koks vaizdas mūsų viduje? Net jeigu mes jau ilgai esame krikščionys, mūsų viduje gali būti didžiulė tamsa. Jokios vilties, jokio tikslo, košmarai, kaltė, ligos ir silpnumai, ginčai su sutuoktiniu arba vaikais/ tėvais…. Argi tai niekuomet nesiliaus? Kai kurie ilgisi kapo tamsos – tuomet bent jau kančia liausis, – taip mano net krikščionys.
Tuomet atidžiai paklausyk! Kristus yra šviesa, Kalėdomis gimusi žemėje! Ši šviesa šviečia kiekvienoje tamsoje, net ir tavojoje! Ji sako: Ateik! Eikš pas mane! Leiskis pripildomas šilumos, priėmimo, meilės, vilties, ramybės ir netgi džiaugsmo! Šioje šviesoje, Jėzaus šviesoje yra viskas, ko tik tau reikia!
Kai kurie tai puikiai supranta galva, tačiau jų patirtis rodo ką kita. Jų širdis verkia, – joje žioji praraja, vienatvė ir nesupratimas. Joje – visi ilgo gyvenimo sužeidimai. Širdis verkia.
Kaip gerai, kad Jėzus yra Viešpats! JIS valdo viską, taip pat ir mūsų istoriją, mūsų sužeidimus, mūsų vienatvę, mūsų mąstymą bei jausmus! Tik JIS vienas gali išgydyti verkiančią širdį, ir JIS mielai tai padarys. Nėra nieko, ką jis mieliau darytų nei tai.
Meldžiu, pasikalbėk su Viešpačiu, ir JIS tau atsakys. Išliek JAM savo širdį ir melsk JO šviesos savajai tamsumai. JIS tikrai nepaliks tavo maldos neatsakytos. JIS labai tave myli!!
Viešpatie Jėzau, štai aš esu. Atnešu Tau savo nesėkmes bei kaltes, savo beviltiškumą bei visą savo tamsumą. Meldžiu, ateik į mano širdį, prašau! Meldžiu, atnešk Savąją šviesą, Savąją ramybę į mano širdį! Noriu eiti tik Tavo keliais, tik kartu su Tavimi. Tu esi Viešpats, mylintis mane!