Numirti su Jėzumi – 2021.11.1​1​

Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas,
kad įgytume išmintingą širdį!
Psalmių 90, 12

Paskutiniu metu galima dažnai išgirsti, kad numirė jauni vyrai ir moterys. Dalis iš jų mirė dėl ligos, dalis avarijose, dalis susirgę vėžiu. Kai kurie iš jų pasidalijo savo likimu viešai ir išdėstė savo mintis ir jausmus. Kiti numirė staiga, neturėdami galimybės tam pasiruošti; – tiesiog buvo išplėšti iš gyvenimo. Palyginus su gyvenimu čia, amžinybė yra be galo ilga. Čia pragyvenama galbūt 70 ar 80 metų, o ten amžinai. Taip, kaip gyvename čia, atsilieps visai amžinybei.
Kai kažkas sužino, kad gyventi liko visai nedaug, pradeda mąstyti. Pirmiausia ištinka šokas, kad tai atsitiko jam, o tada skundžiamasi: kodėl aš? neteisinga!! – Tačiau po to susimąstoma apie gyvenimo prasmę, ir ką reikėtų nuveikti su likusiu gyvenimu. Kai kurie išvyksta į kelionę, kiti susitaiko su šeima ir vaikais, dar kiti ieško Dievo kaip atsakymo į amžinybės klausimą.
Bet kuriuo atveju bloga diagnozė pakeičia visą mūsų mąstymą ir elgseną. Įsivaizduok: tu esi tas, kuriam liko gyventi 1 mėnuo. Ką tau tai reikštų? Kas būtų nereikšminga, o kas būtų svarbu? Kaip pasikeistų tavo dvasinis gyvenimas su Dievu?
O jeigu tai ištiktų tavo artimą, kaip pakeistų ši diagnozė tavo santykį su brangiausiu žmogumi? Sunkūs klausimai!!!!
Aš pažįstu keletą žmonių, kurie turėjo artimą santykį su Dievu, bet turėjo mirti. Iš karto nei vienas iš jų nesusitaikė su diagnoze. Tiesą sakant visi iš pradžių „grūmėsi” su Dievu. Ir tokiu būdu jų bendravimas su Dievu tapo dar intensyvesnis. Jie pabėgdavo nuo blogų minčių, skausmo ir vienatvės į Dievo glėbį. Jie praleisdavo daug laiko kalbėdamiesi su Juo ir patirdavo Jo paguodą. Galiausiai jie buvo visiškai saugūs ir užtikrinti Jo rankoje. Jie galėjo iš visos širdies Jo keliui pasakyti Taip. Dievo artumas spinduliavo jų akyse ir žodžiuose. Ir kai jie mirė, galima buvo pasakyti: jie pabėgo nuo mirties, nes Jėzus ir angelai nunešė juos į namus; – čia pasiliko tik apvalkalas, kūnas.
Stebėdamas tai, aš galvojau: mirtis prarado savo baisumą; – taip galiu ir aš numirti be baimės, be siaubo ir be vienatvės: saugiai Jame. – JIS tikrai nugalėtojas, nugalėjęs vienatvę, mirtį, pragarą ir mirties baisumus. Ir JIS vienintelis gali tinkamai paguosti tuos, kurie kenčia praradę mylimą žmogų.

Ačiū Jėzau, būdamas prie Tavo rankos esu apsaugotas nuo pragaro, mirties ir sugedimo! Tu esi stipresnis, ir Tu laikai mane, kai aš nebegaliu išsilaikyti. Ačiū už Tavo paguodą, Tavo artumą, Tavo gailestingumą!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*