Aš neamžinai bylinėsiuos
ir ne visada rūstausiu.
Izaijo 57, 16
Kartais mums atrodo, kad Dievas pyksta ant mūsų dėl visų mūsų nuodėmių ir mūsų užsispyrimo. Mes negalime patikėti, kad JIS mus myli, nes, mums atrodo, kad iš JO nuolat kyla tik kaltinimai ir teismo nuosprendžiai. Mūsų Tėvas danguje iš tiesų turi daug priežasčių mus kaltinti ir prakeikti. Joks žmogus nepatektų į dangų, jei kalba eitų tik apie teisę ir įstatymus. Dėl to atėjo Jėzus ir nuo tada, kai Jėzus už mus kentėjo ant kryžiaus ir prisiėmė mūsų bausmę, nuo tada išaušo malonės amžius: Dabar – malonės, o ne teismo metas!!
Kareivis buvo sučiuptas ir karo teismo nuteistas mirti, nes vyko karas. Motina skubėjo pas kunigaikštį ir meldė malonės. Šis atsakė: Ne, jis užsitarnavo savo bausmės! – o motina pasakė: Tikrai, jos jis užsitarnavo, dėl to aš ir meldžiu malonės, o ne teisingumo!! – Kunigaikštis apgalvojo šį gerą moters atsakymą ir leido gailestingumui nugalėti teisingumą. – Taip yra ir pas Dievą!!
JIS nusprendė klausyti Jėzaus ir malonę iškelti aukščiau teisingumo; – dėl to tu esi laisvas nuo teismo. Tai yra JO sprendimas atleisti tau. Ir dėl Jėzaus JIS tai mielai daro.
Taigi klausimas nebėra tas, ar tu nusipelnei visos šitos bausmės, klausimas yra, kas viešpatauja – teisingumas ar gailestingumas. Tikrai, mieliau jau atsiduosiu Jėzaus malonei!!
Dėkoju, Tėve danguje, Tu niekada nepyksti ant manęs! Tu nebeteisi manęs! Tu niekuomet manęs neprakeiksi! Dėkoju už beribę malonę ir meilę! Dėkoju, Jėzau, kad Tu viską padarei dėl manęs!!