Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.
Luko 2, 25
Simeonas buvo ištikimas Dievui. Todėl jis turėjo pamatyti Izraelio paguodą, Mesiją, Išganytoją ir Atpirkėją, Gelbėtoją, Padėjėją, Kristų, Gerąjį Ganytoją.
Anuomet žmonės turėjo panašias problemas kaip ir šiandien: paniką, mirties baimę, baimę nelaimėms, tikslo neturėjimą, beprasmiškumą, neteisybę. Jėzus atėjo, kad išspręstų šias problemas. Anuomet žmonės kentėjo dėl savo kaltės ir nesėkmių lygiai taip pat kaip ir šiandien. JIS nori juos išlaisvinti nuo sąžinės graužimo. Anuomet buvo bijoma piktųjų dvasių, nelaimių, mirties, tamsos, – lygiai taip pat ir šiandien egzistuoja ši nereali baimė, kad kažkas gali įvykti. JIS panaikino prakeikimą, tamsos užvaldytą. Sielos tamsybę Jis nušviečia savo Šviesa.
Viskas, kas susiję su Jėzumi, išreikšta žodžiu „Izraelio paguoda”. Visas Izraelis laukė atpirkimo! Ir Jėzus jį atnešė.
Bet Jis netiko žmonėms. Tačiau ar Jis turi teisti pagal žmonių nuomonę? Daug prasmingiau yra teisti remiantis Dievu. Taigi Jėzus yra akmuo, susitrenkimo akmuo, į Jį daugelis atsitrenkia ir krenta. JIS yra tas klausimas, ar mes patinkam Dievui ar krentam dėl savo pasipūtimo, pasididžiavimo, geresnio už kitus žinojimo, įstatymiškumo… Dauguma suklumpa atsitrenkę į Jėzų, nes nenori priimti malonės ir mieliau teisia pagal įstatymą arba laikosi ritualų ir liturgijos. Nors tai niekada nei vieno neišgelbėjo.
Simeonas turėjo intensyvų bendravimą su Dievu. Todėl jis buvo pilnas Šventosios Dvasios, ir Dievas galėjo su juo kalbėti. Jis tiksliai žinojo, ką Dievas norėjo pasakyti apie Jėzų, ir jis tai pasakė. Jis buvo tik žmogus, bet Dievas jį galėjo panaudoti kaip draugą ir kaip savo garsiakalbį.
Pagaliau paguoda yra čia: Jėzus Kristus. Mums reikia šios paguodos. Ir nesvarbu, ar mes rytais turime eiti į mokyklą, ar darbe turime sunkumų, gal mes gulime ligoninėje ar laukiame mirties: Jėzus padrąsina, suteikia vilties, uždega mūsų širdyse šviesą. Jeigu Jam mumyse užtenka vietos, tai Jo džiaugsmas atsispindi mūsų veiduose. Tuomet mes turime palydovą, kuris laiko mūsų ranką, kai yra sunku. Tuomet mums nereikia nieko bijoti. Izraelio paguoda nori būti mūsų Ganytoju ir VIEŠPAČIU. Suduokime savo ranka į Jo ištiestą ranką ir paprašykime Jo ateiti į savo širdį ir gyvenimą!
Ačiū Jėzau, Tu esi mano paguoda. Tavo viltis ir šviesa turi mane valdyti ir peršviesti. Tavo džiaugsmas turi būti matomas. Ačiū, kad mano paguoda, mano tikėjimas Tavimi nėra veltui! Tu esi čia, kaip nuostabu!!