Kristaus vardu maldaujame:
Susitaikinkite su Dievu!
2 Korintiečiams 5, 20
Mes esame Dievo pasiuntiniai šiame pasaulyje. Nes iš kur jis sužinos, ko Dievas nori, kas Jis yra, ką Jis jaučia, ką galvoja? Visuomet buvo ir yra daugybė filosofų ir religingų žmonių, kurie daug mąsto apie Dievą. Bet jie asmeniškai Jo nepažįsta, tik kalba apie Jį. Todėl mūsų tarnystė, mūsų liudijimas apie didelius dalykus, kuriuos Dievas mums padarė, yra labai svarbūs!
Dievas nenori ginčų. JIS nenori mūsų teisti. JIS nenori, kad nutolę nuo Jo, pražūtume. JIS nori mus išgelbėti nuo pragaro, nuo mirties ir teismo. JIS nori, kad Dievas ir žmogus susivienytų, netrukdomai bendrautų ir džiaugtųsi vienas kitu.
Dievas žino, be šio santykio su Dievu mes esame kaip pliauska vandenyne; – bangos mėto ją tai šen, tai ten. Viskas tada be tikslo, be gilesnės prasmės. Mūsų gyvenimas turi suktis ne apie banalius dalykus, bet jis turi turėti prasmę! Jis turi būti kryptingas, nukreiptas į tikslą, o ne tik tam, kad „užmuštume” laiką!
Dievas žino, daugelis žmonių turi jautrią sąžinę ir jie suvokia, kad jų kaltė juos nuo Jo atskiria. Todėl ir kentėjo Jėzus ant kryžiaus, kad šią kaltę atpirktų. Dabar žmogus yra laisvas ir gali Dievui vėl žiūrėti į akis! Todėl Jėzus yra kelias pas Dievą, kuris nuima nuo mūsų kaltę ir nepasisekimą ir prieš Dievą mus padaro teisiais.
JIS nenori, kad mus kankintų praeities dalykai. JIS nori, kad mes turėtume ramybę! Todėl Jis nori gyventi mūsų širdyse ir jas iš vidaus gydyti. Prisiminimus, sužeidimus, gėdą, viską Jis nori išgydyti.
Susitaikink su Dievu! Tuomet Kristaus ramybė valdys tavo širdį. Tuomet ir Dievo džiaugsmas bus tavyje.
Jėzau, man reikia Tavęs! Paimk prašau mano kaltę ir nepasisekimą! Tai mane labai kankina! Duok man ramybę, pranokstančią visokį supratimą! Duok man savo Dvasią, liudijančią manyje Dievo tiesą! Padėk man, aš noriu susitaikyti su Dievu!!