Jėzus sako:
O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs.
Jono 12, 32
Tai labai svarbi eilutė, nes ji mums nuolat parodo, kad veikiantys asmenys yra Dievas ir Jėzus, o ne mūsų vaidmuo yra svarbiausias. Jėzus mus nori patraukti prie savęs! Tai svarbiausia. Mes turime per mažą Dievo troškimą, mūsų pastangos tapti šventais yra per silpnos. Mes patys negalim pasiekti Dievo, Jis turi mus patraukti!
Man tai stipri paguoda. Nes kartais aš esu tikrai silpnas, ir jeigu viskas tik nuo manęs priklausytų, tai tuomet aš mažai skaityčiau Bibliją, mažai melsčiausi ir mažai mąstyčiau apie Dievą. Tačiau Jėzus traukia mane. JIS suteikia savo palaiminimą, kai Jį seku, – ir tai man patinka! JIS nuteikia mane maldai, Biblijos skaitymui ir Dievo veido ieškojimui. JIS yra tas, kuris viską įkvepia mano viduje. JIS teikia tikėjimą, džiaugsmą, ramybę ir net misiją, pašaukimą! JIS moko mane gailestingumo. Tai daro JIS!
Kartais galvoju, kad mūsų evangelizacija nėra labai patraukli. Bet yra Dievo Šventoji Dvasia, kuri kalba žmonėms. Ji traukia žmones prie Jėzaus! Man reikia tik skelbti Jėzaus žodį!
Kartais galvoju, kad mūsų vaikams yra sunkoka atrasti Jėzų ir visiškai Jam priklausyti. Bet Jėzus čia sako: Aš patrauksiu juos prie savęs! – tai stipri paguoda, tai žodis, teikiantis viltį!
Kaip gerai, nors aš galiu rodyti pastangas, bet sėkmė priklauso nuo Jėzaus. JIS traukia žmones prie savęs. JIS sužadina širdyje Dievo ilgesį. JIS kalba širdims, kad jos suprastų evangeliją ir įtikėtų.
O vieną kartą Jis patrauks mane visiškai prie savęs. Tada aš būsiu pas Jį. Tada pailsėsiu prie Jo širdies.
Ačiū Jėzau, Tu mane patraukei prie savęs, ir aš galiu tikėtis ir tikėti, kad Tu taip pat ir kitus žmones patrauksi prie savęs! Man tai neįmanoma, ir kitiems taip pat, bet Tau neįmanomi dalykai yra įmanomi. Todėl nesiliauju melstis ir turėti vilties taip pat ir dėl kitų žmonių.