Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius,
kad jie gyventų su manimi.
Kas vaikščioja tobulu keliu,
tas tarnaus man.
Psalmė 101, 6
Ši eilutė man tikrai gera! Aš nepriklausau tiems ryškiems žmonėms, tiems, kurie visur buriasi, viską žino ir viską gali. Ne, pirmiausia turiu viską apgalvoti. Ir gali būti, kad vis dėl to tai nėra teisinga. Taigi, truputis atsargumo neprošal!
Net jei nesu toks ryškus, vis tiek esu ištikimas. Gal ir ne kiekvieną dieną, ne visada ir ne visuose reikaluose, bet nuo tada, kai Viešpats mane pašaukė, aš tikiu Juo ir laikausi JO. O JIS laiko mane. Yra daug žmonių, kurie metai iš metų yra ištikimi Viešpačiui. Jie nekelia šurmulio dėl savo asmenybės bei savo tikėjimo, jie tiesiog tuo gyvena. Viešpats myli šiuos krašto tyliuosius, nenuleidzlžia nuo jų akių, jų maldas JIS ypatingai išklauso. Dažniausiai jie eina teisingu keliu, yra nepriekaištingi, nes Dievo įsakymas jiems yra šventas; jie neina į kompromisus, neieško sau naudos, nemeluoja, neapgaudinėja. Tai – nuolankūs, stabilūs žmonės, tokie yra krašto ištikimieji. Viešpats juos labai myli!
Kuomet Elijas kartą pasiskundė, kad niekas nebetiki, Viešpats jam atsakė: palikau 7000 žmonių, kurie nepuolė ant kelių prieš Balį. Šie tylūs ir ištikimi tikintieji Viešpačiui yra svarbūs; JIS žino visų jų vardus! Jie laiko šį kraštą, atitraukia teismą, nuleidžia iš dangaus palaiminimą.
Džiūgauk jeigu priklausai šiems ištikimiesiems! Net jeigu kartais darosi sunku ar jautiesi atstumtas, Dievui tu esi pagrindinis veikėjas!
Dėkoju, Tėve danguje, kad žinai mano vardą! Nesu toks didis dangaus karalystėje, tačiau esu ištikimas Tau. Dėkoju, kad mane palaikai ir sergi mane!!