Visi valgė ir pasisotino.
Evangelija pagal Matą 15, 37
Taip, taip yra kai tikime Jėzumi: Valgai ir tampi sotus.
Kitu atveju, būna, kad pavalgius vėl jauti alkį, saldumynai taip pat nepasotina. Mano mažieji, kai nevalgo pietų, visą dieną nerimsta, smaližiauja ir būna niurgzlūs. Kai mano skrandis tuščias, aš taip pat blogai nusiteikęs. Jei suvalgau kažką blogo, jaučiuosi prastai, bei esu suirzęs … Tokie pat jausmai užklumpa mus, kai ir dvasiškai neteisingai maitinamės: esame nepatenkinti, neramūs, suirzę; – kitaip sakant nelaimingi.
Labai svarbu, kuo mes maitiname dvasią ir sielą. Kokias knygas skaitome, kokius filmus žiūrime, kokiuose puslapiuose naršome internete, kaip prie visko prisideda draugai.Visa tai įtakoja mus ir savinasi mūsų dvasią, širdį, protą, jėgas. Tikrai sotūs tampame tik pas Jėzų. JIS turi viską, ko reikia, kad būčiau patenkintas: atleidimas, meilės žodžiai, gailestingumas, prieglobstis, laikas … viską, ko man trūksta. Aš paprasčiausiai turiu pasinerti į Jo glėbį. Kai einu pasivaikščioti ir pradedu Dievui dėkoti bei šlovinti, pasirodo JIS ir jo dėka aš net uždainuoju. Žinoma, laukiantys manęs sunkumai neišnyksta ir darbas pats nepasidaro. Tačiau aš drąsiai ir džiaugsmingai kreipiuosi į viešpačių VIEŠPATĮ ir be vargo galiu atlikti savo darbus. JIS laimina!
Taip, Jėzau, Tu parinkai man teisingą maistą. Pas Tave galiu sočiai pavalgyti. Kai išalkstu, visada galiu kreiptis į Tave. Net dešimt kartų per dieną! Tu turi laiko ir gali išklausyti mane. Kaip gera, kad pamaitini mano sielą!!