Tėvas atsakė jam:
Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo.
Evangelija pagal Luką 15, 31
Sūnus palaidūnas turėjo brolį, kuris visada buvo pas tėvą, jam padėjo ir dirbo jam visus darbus. Jis nieko už tai neprašė. Gyveno kaip vergas. Štai vieną dieną jis pasiskundė tėvui ir išliejo savo širdį. Niekuomet nieko aš neprašiau iš tavęs! Visada tik dirbau! Niekada nešvenčiau su draugais! Visada tik darbas! – tačiau tėvas nenorėjo nieko panašaus. Jis norėjo sūnaus, bendrininko, kolegos ir draugo. Žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie darbą ir visa kita.
Dauguma krikščionių yra kaip šis sūnus. Jie dirba Dievui. Jie sunkiai vargsta. Jie nepatiria jokio džiaugsmo ir neturi draugų. Jie nori parodyti Dievui, kokie geri ir svarbūs jie yra. Jie žino Bibliją, bet nepažįsta džiaugsmo. Jie vargsta, tačiau nėra džiaugsmingi, nerūpestingi, laimingi. Tai labai apgailėtini žmonės. Nieko nuostabaus, kad daugelis šalia esančių nenori tapti krikščionimis – tai pernelyg gąsdina.
Dievas nieko panašaus nenori!!!! JIS nori, kad JO vaikai galėtų naudotis visomis dovanomis! Dangus yra pilnas dangiškųjų dovanų, duotybių ir problemų sprendimų! Mums tereikia prašyti ir imti, bei, žinoma, dėkoti. Dievas noriai dovanoja!!
Kam priklausai tu? Džiaugsmingiems, nerūpestingiems, laimingiems, kurie nuolat tik ima ir ima? Ar rimtiems darbininkams, nuolat prislėgtiems savo atsakomybės? Nuolat patiriantiems įtampą? Įnirtingiesiems? Tiems, kurie žino viską iš Biblijos? Ir vis dėlto trūksta dangiškųjų dovanų?
Nesvarbu, ko trūksta tau, Dievas tau tai turi paruošęs danguje. Ir viskas, kas yra JO, taip pat yra ir tavo, nes tu esi Dievo vaikas ir palikuonis. Kai kurie dalykai priklauso nuo sąlygų, tačiau šių pažadų mes greitai išmoksime.
Galime prašyti ir imti, dėkoti ir būti džiaugsmingi!
Dėkoju, Jėzau, kad kvieti mus savo naštas atnešti pas Tave. Tu nori jas nešti, o mums uždėti kitą, lengvą naštą: meilę Tėvui ir artimui. Dėkoju, kad taip gerai manimi rūpiniesi!!