… Jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu Jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje.
Apreiškimo 3, 5
Kalba eina apie laišką Sardų bažnyčiai. Ten daugelis žmonių pradėjo gyventi su Jėzumi. Bet po kelerių metų jie atrodė kaip dvasiniai mirę. Jie vadinosi krikščionimis, tačiau buvo užmigę arba ėjo į kompromisus su pasauliu ir kitomis religijomis. Jėzus įspėja juos: pabusk! Sugrįžk prie pirmųjų darbų! Pagalvok, kaip tu pradėjai tikėjime, kokia susižavėjusi buvai, pilna meilės man! O dabar tikėjimas vyksta tik protu, tavo atsidavimas tapo drungnas ir šaltas. Bet keletas žmonių Sarduose liko man ištikimi, jie nesutepė savo baltų drabužių. Aš jus apvaliau ir daviau baltus, šventus drabužius. Saugokite, kad jie išliktų švarūs ir šventi! Tuomet išpažinsiu jus taip, kaip jūs mane išpažinote.
Jėzus niekada neištrins tavo vardo iš gyvenimo knygos, jeigu ištikimai Jo laikysiesi. Jeigu Jis yra tavo gyvenimo ir tavo širdies centras. Jei Jis tikrai turi teisę būti Karaliumi. Jei tu neatskiesi Evangelijos baime, rūpesčiais, pamaldžiais mokymais ir viskuo, kas Jėzų sumenkina. Tu negali padalinti savo širdies! JIS vienas turi būti tau viskas, vienintelis, kaip kad ir anksčiau visada buvo.
Valdyti turi meilė Jėzui, taip, kaip Jis mus iš pradžių pamilo, karšta ir nuoširdžia meile. Pirmiausia dėmesys turi būti sutelktas ne į teisingą mokymą, bet į meilę VIEŠPAČIUI.
Leisk Jam vėl tave apvalyti, atiduok Jam naujai savo širdį. Neik į jokius kompromisus su tradicijomis, mokymais, nuodėme ir žmonėmis. Nutrauk tokius ryšius ir sek VIEŠPAČIU. JIS to vertas.
Jėzau, Tu žinai, kartais aš nueinu klaidingais, nuosavais keliais; – atleisk! Patrauk mano širdį prie savęs, kad ji būtų labai arti!! Užpildyk mano širdį Tėvo meile! Visiškai mane išvalyk nuo visokios nuodėmės ir kompromisų! Aš noriu Tave sekti, Tu turi būti mano tikslu, Tave noriu šlovinti ir girti!