Kas mane myli, tą gelbėsiu;
saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.
Kai jis šauksis manęs, išklausysiu,
būsiu su juo varge,
išgelbėsiu ir pagerbsiu.
Pasotinsiu jį ilgu amžiumi
pagirdysiu savo išganymu.
Psalm 91, 14-16.
Toks yra Dievo pažadas tam, kuris JĮ pažįsta ir kuris kabinasi į JĮ. Taigi, kiekvienam žmogui, kiekvienam tikinčiam žmogui, kiekvienam, kuris nori.
Vienintelė sąlyga: turiu kabintis į JĮ. Į nieką kitą, tik į Viešpatį Jėzų Kristų, Atpirkėją. Turiu išpažinti JO šventąjį vardą: Jėzus. Tas, kas žino vardą, asmeniškai pažįsta ir tą, kuris tą vardą nešioja. Taigi turiu artimai pažinti Jėzų, kad galėčiau užmegzti su JUO intymų, nuoširdų, asmeninį santykį. Vien tik skaityti arba klausytis apie JĮ neužtenka, arba statyti JĮ į eilę šalia kitų šventųjų. JIS yra Karalius, vien tik JIS.
Kuomet man reikia ko nors, turiu šauktis JO, tarti JO vardą. JIS yra Atpirkėjas, Gelbėtojas ir Išlaisvintojas. Ir jeigu aš nebegaliu melstis, tuomet tariu tiesiog JO vardą: Jėzau, Jėzau! Visą savo ilgesį, savo meilę, savo skausmą aš galiu sudėti į šį vardą.
JIS yra tas, kuris mus išsirinko, kai kabojo ant kryžiaus. JIS sumokėjo už mus didžiulę kainą: Savo gyvenimu. Štai kodėl JIS niekada nepalieka mūsų priešui ar mirčiai, ar nemalonioms situacijoms, ligoms ar dar kam nors. JIS myli Savo išrinktuosius, todėl niekada jų neatiduos. Visus įsivaizduojamus palaiminimus JIS turi paruošęs tiems, kurie JĮ myli, kurie kabinasi į JĮ ir kurie deda savo viltis į JĮ. JIS vertas, kad mes JĮ mylėtume bei melstumėmės JAM.
Dėkoju, Jėzau, kad niekada manęs nepalieki! Aš esu ir pasilieku Tavose rankose. Jose aš esu saugus, net kai pasaulis aplinkui virsta griuvėsiais. Net kai kiti bijo ir panikuoja, manoji širdis randa ramybę Tavyje. Dėkoju, kad esu toks vertingas Tau!!