Jis atgaivina mano sielą,
veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį,
nebijosiu pikto; nes Tu su manimi.
Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Psalmių 23, 3f.
JIS yra VIEŠPATS virš visų mano kelių. Kartais aš pats ieškau kelio, kuris man atrodo geras. Bet iki šiol šie nuosavi keliai buvo tik pradžioje geri, o po to labai, labai vargingi. Kartais užtrukdavo ilgai, kol vėl atsidurdavau teisingame kelyje. Ir visgi aš sakau: JIS visa tai žinojo. JIS visa tai suplanavo. Be šių klystkelių mano nosis galbūt būtų perdaug užriesta ir išdidumas imtų viršų. Galbūt niekada neįgyčiau supratimo ir gailestingumo. Tikros išminties, kuri ateina iš VIEŠPATIES. Niekada neišsiugdyčiau nuoširdžios, gilios meilės VIEŠPAČIUI ir Gelbėtojui. Kas žino? Tik vienas Dievas žino, kokiam gėriui pasitarnavo šie klystkeliai ir aplinkkeliai.
Bet šiandien, žvelgiant atgal, sakau: JIS yra VIEŠPATS, kuris veda mane teisingais keliais, ir aš džiaugiuosi, kad Jis visada kreipė dėmesį į mane.
Net ir tada, kai buvo labai sunku, tamsiame slėnyje, mirties slenkstyje, Jis buvo čia. Labai, labai arti manęs. Man nereikėjo bijoti, nes Jis paėmė mane į savo stiprias, mielas rankas. Jo lazda bei ramstis yra čia tam, kad apsaugotų kaimenę nuo plėšrūnų ir ją nuvestų teisingu keliu; – jie nėra kuoka, kuria muša avis.
Aš nebijau pikto. Buvo laikas, kai viskas nesisekė, ir aš pradėjau šito pikto bijoti. Tačiau aš nuolat galėjau savo pasitikėjimą mesti ant VIEŠPATIES ir Juo pasitikėti, net ir tuomet, kai ir vėl nesisekdavo. Tokiu būdu po kiekvienos nesėkmės aš ir vėl greitai pralinksmėdavau ir nusimesdavau apsunkinimą. Tai labai, labai didelė dovana. Tai įmanoma tik dėl Jo stipraus, guodžiančio artumo.
Ir paskutiniuosius mano keliavimo žemėje metus aš patikiu VIEŠPAČIUI. Ką JIS pradėjo, JIS ir pabaigs. Galiu išlikti ramus ir atsipalaidavęs; – ir visų pirma linksmas ir dėkingas. JIS įvykdys!
Ačiū Jėzau, Tu iš tiesų esi VIEŠPATS mano gyvenime ir virš mano gyvenimo! Kaip gerai, kad aš Tau priklausau!!