Dievas, VIEŠPATS, sako:
Aš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau.
Ezechielio 22, 30
Anuomet Izraelyje buvo sunkus metas. Žmonės jautėsi gerai, bet nuodėmė ir bedievystė ėmė viršų. O kur yra bedievių žmonių, ten klesti nusikaltimai, vergystė, priepauda ir kiti dalykai, griaunantys žmones. Kaip ir pas mus. Mes gyvename valstybėje, kuri prieš šimtmečius galbūt buvo krikščioniška, o dabar tik vadinasi krikščioniška. Didžiosios bažnyčios švenčia dideles šventes ir skelbia puikius žodžius, bet netiki Jėzumi, Mesiju. Gera yra tai, kas teikia malonumą, vardan meilės leidžiama viskas, mano pilvas priklauso man, o ne kūdikiui. Vardan laisvės žudoma, žmonija varoma į priklausomybes, praktikuojamas žiaurus pavergimas. Pinigai valdo pasaulį, o ne moralė ar etika. Blogai!!
Kai Dievas žvelgia į mūsų šalį, ką manai, ką Jis galvoja? Ar Jis didžiuojasi mumis?
Aš bijau, kad Dievas jau pradėjo vykdyti teismą mūsų šalyje. Ir dauguma pamaldžiųjų tuo net džiaugiasi, kaip žmonės žūsta! Patys kalti!! Tai bausmė už tai, kad neklausė Dievo! – ir pamaldūs trina rankas.
O Dievas? Ar Jis džiaugiasi šiais tikrais teisingo tikėjimo atstovais??
Dievas ieško jau beveik nusivylęs tikrų maldos žmonių už šią bedievišką tautą! JIS yra gailestingumo Tėvas, bet žmonių nuodėmė neleidžia Jam veikti. Pirmiausia krikščionys turi atgailauti už tautos nuodėmes, jie turi prisiimti savo atsakomybę už tautą ir atstovaudami ją padaryti atgailą ir šauktis Dievo gailestingumo! VIEŠPATIE, mes nusidėjome! – taip meldėsi Danielius.
Dievas sunaikins šią tautą. Ji nėra šventa, nepasišventusi VIEŠPAČIUI. Visur pasiduodama nuodėmei. Nėra atleidimo, jei krikščionys to nenori. Tik tuomet, kai mes atsistosime ir pastatysime mūsų šaliai malonės sieną ir su malda stosime spragoje tarp tautos ir Dievo, prašydami Jo malonės, tuomet Dievas galės įsikišti. Ar tu nori tai daryti dėl VIEŠPATIES?
O Jėzau, Tu ir už mano tautą užžengei ant kryžiaus, kad ją išgelbėtum! Prašau, atleisk mums mūsų kaltę! Taip, mes nusidėjome, įvairiais būdais, kiekvieną dieną, kur tik buvo įmanoma. Atleisk mums, VIEŠPATIE! Išvaduok mano tautą ir išliek malonę, o ne teismą! Išgelbėk žmones! Neleisk mums pražūti!