„O Mozė buvo labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą visoje žemėje.“
Skaičių knyga 12, 3
Mozė, užaugęs Egipte kaip princas, buvo labai karšto būdo ir žudė kitus žmones. Dievas pasiuntė šį jaunuolį į dykumą, kurioje jis daug metų ganė avis. Taip Dievas formavo jo charakterį, kol pagaliau šis vyras tapo tinkamu ir sugebėjo išvesti Izraelį iš Egipto. Dievui reikia daugiau tokių kuklių žmonių!!
Kuklumas – tai gyvenimo būdas, bet kartais tai yra tiesiog apsisprendimas. Tai gali būti pvz. sąmoningas savo teisių išsižadėjimas arba, įvykus ginčui, apsisprendimas žengti pirmam susitaikymo link. Taip pat tai gali būti apsisprendimas dirbti kitų žmonių nemėgstamus darbus arba rūpinimasis kitų „nurašytu“ žmogumi. Kuklumas yra pasididžiavimo, egoizmo ir geros reputacijos atsisakymas. Dievas nori, kad mes taptume kukliais!
Būdamas dykumoje, Mozė išmoko būti priklausomu nuo Dievo ir pastebėjo, kad Jo rankose jis yra saugus. Jam pačiam nebereikėjo savimi pasirūpinti, nes pats Dievas rūpinosi juo. Besididžiuojantis žmogus privalo nuolat rūpintis savimi, savo teisėmis, savo geru įvaizdžiu ir panašiai. Tikintis žmogus, kuris viską atiduoda į Dievo rankas, žino: Jėzus aprūpins mane viskuo! – ir tokiu būdu jis tampa kuklaus gyvenimo būdo savininku.
Dievas panaudoja kuklius žmones Savo Karalystei ir duoda jiems nuveiktididžius darbus. Jėzus yra visiškai šalia jų, apsaugo ir gerbia juos. Taip, kuklumas yra gyvenimo būdas, kurį Dievas ypatingai laimina.
Dėkoju, Jėzau, Tu pats buvai nuolankus mano valiai. Norėdamas mus išlaisvinti, žemai nusilenkei prieš visus žmones ir tapai mūsų tarnu, netgi mūsų auka. Todėl Dievas išaukštino Tave ir Tu sėdi dangaus Soste. VIEŠPATIE, padėk man sekti Tavimi ir tapti tokiu pat kukliu kaip Tu. Aš žinau, Tu esi šalia ir rūpiniesi manimi.