Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.
Evangelija pagal Matą 20, 28
Pora jaunuolių norėjo danguje sėdėti Jėzui iš dešinės ir kairės. Jie norėjo būti didesni nei kiti mokiniai, jie troško kartu su Jėzumi valdyti ir danguje turėti ypatingą, didelį vaidmenį. Jie daug paaukojo, taigi norėjo savo apdovanojimo.
Kiti mokiniai, žinoma, pyko dėl to. Jėzus jiems paaiškino: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo. Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas, ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.”
Pažįstu keletą pastorių, kurie iš tikrųjų yra tarnai. Jie jaučiasi saugūs Jėzuje ir dėl to yra laisvi kad pasirūpintų kitais. Jiems nereikia naudotis savo pozicija, kovoti galios kovų, jiems nereikia kovoti priešakinėse linijose, šūkauti, įsitvirtinti, jiems nereikia savo pačių rūpesčiams teikti pernelyg daug vertės, pvz., atlygiui, pinigams, išlaidoms. Jie nesirūpina laiku, neatsižvelgia į darbo valandas. Jie yra mūsų Viešpaties pasekėjai ir atspindžiai. Jais galima pasitikėti.
JIS atėjo kaip tarnas ir dar šiandien JIS norėtų tarnauti žmonėms. JAM nereikia mūsų garbinimo. JAM nereikia, kad mes garbintume JĮ kaip šventąjį. JAM tereikia mūsų širdies. Ir jos JAM reikia tik tam, kad galėtų ją išgydyti. JIS atidavė Savo gyvybę kaip išpirką už tave ir mane, kad nebebūtume supančioti velnio tinklu. JIS yra Padėjėjas, Tarnas, Išganytojas ir Atpirkėjas. JIS vertas pasitikėjimo.
Jėzau, Tu atpirkai mane! Trokštu sekti Tavimi ir būti tarnu toks kaip Tu. Dėkoju, Tu rūpiniesi manimi, o aš galiu truputį pasirūpinti Tavimi. Tu toks geras man!! Jėzau, pagalvok apie tą daugelį žmonių, kurie nuėjo klystkeliais; – išgelbėk juos!! Dėl to norėčiau atiduoti savo gyvenimą.