Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
Paulius, laiškas Filipiečiams 1, 6
Ar tu taip pat priklausai tiems krikščionims, kurie karts nuo karto abejoja? Kurie karts nuo karto turi baimių ir nuogąstavimų? Kurie kartais turi rūpesčių? Kurie netgi kartais nusideda? Kurie paprasčiausiai nėra tokie šventi ir tobuli, kokiais mes, krikščionys, turėtume būti? Ar priklausai jiems? Tuomet viskas gerai. Pas mus, krikščionis, žemėje tai normalu. Todėl Paulius užrašė šiuos žodžius viršuje.
O gal tu priklausai tiems superkrikščionims, kurie gali viską? Kurie niekuomet nesuserga; o jeigu ir suserga, jiems pakanka maldos tam, kad pasveiktų. Kuriems niekada nekyla piniginių problemų, nes jie žino teisingas maldas ir turi tikėjimą. Taip, su savo tikėjimu jie išsprendžia visas problemas, todėl jokių neturi. Jie nuolat šypsosi. Nuolat džiugiai nusiteikę. Ar esi toks krikščionis, toks superkrikščionis? Tuomet priklausai didelei scenai ir turėtum kalbėti tūkstančiams žmonių bei juos įkvėpti.
Man neramu, kad jie gyvena iliuzijomis. Galbūt jie priklauso tiems, kuriems kartą Jėzus pasakys: aš niekada tavęs nepažinojau. Tikrai, atsakys jie, mes padarėme didelių stebuklų Tavo vardu ir kitų didžių dalykų … Vis dėlto Viešpaties nebuvo šalia. (Yra ir kitų gerų pavyzdžių, kaip, pvz., Billy Graham, Bonke, Daniel Kolenda!)
JIS yra su Savo vaikais, kurie nuo JO priklausomi, kuriems JO reikia, kuriems reikia atleidimo ir atpirkimo, kuriems reikia išlaisvinimo, nuo kurių reikia nuimti rūpesčių naštą. JIS yra šalia tų, kurie yra dvasiškai skurdūs. Kokia laimė man! Tikrai, Jėzus rūpinasi manimi, nes esu silpnas, mažas, nedrąsus ir nešventas. Ir aš priimu JO pažadą: JIS pradėjo manyje gerą darbą, ir JIS jį pabaigs!!
Dėkoju, Jėzau, už šį stiprų pažadą! Tu pats pasirūpinsi tuo, kad padarytum iš manęs šventąjį! Viešpatie, aš ilgai bandžiau, tačiau niekad nepavyksta, vėl ir vėl krentu ant nosies. Padėk, ir viskas pavyks!! Dėkoju!!