Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.
Jėzus, Evangelija pagal Luką 12, 33-34.
Jėzus labai radikalus, bent taip kai kurie mano. Tačiau yra kažkas kitas, kas JĮ taip išjudina! JIS nusiteikęs rimtai! Ir JIS žino, ką sako. JIS – tai ne ideologija, reikalaujanti aukų, trokštanti kruvinos revoliucijos (kaip Leninas, Stalinas, Hitleris, Mao-Tse-Tung). JAM nerūpi pasaulėžiūra, vegetaras esi, ar kreipimasis į vyrą-moterį visuomet taisyklingas, ar neutralus, ar kovoji prieš ar už klimato kaitą. Kalba eina tik apie vienintelį asmenį: Jėzų, Dievo ir dangiškojo Tėvo, Sūnų.
Tuo JIS yra radikalus: Jėzus turėtų apspręsti ir persmelkti visą Tavo gyvenimą, niekas nebeturėtų būti tavo, viskas turi priklausyti JAM.
O mes? Ar esame pamiršti ir nesvarbūs? Šiame atsidavime JAM mes randame savo egzistencijos pilnatvę, aukščiausio masto laimę, džiaugsmą, ramybę, prasmę. Kuo karščiau mūsų širdis plaka dėl Jėzaus, tuo mažiau svarbūs tampa pinigai bei turtai, o taip pat ir kitos materialinės šiukšlės.
Taigi dabar žinai, kaip gali patikrinti savąją širdį: kiek svarbūs tau yra pinigai??
Viską padėk į dangiškąjį banką! Tada gausi netgi palūkanas, nereikės mokėti baudos anei bijoti infliacijos. Šiaip ar taip tau nieko kito nelieka. Argi nors vienas mirštantysis pasiėmė su savimi čekių knygelę?
Jeigu tavoji širdis karšta plaka Jėzui, tuomet ir JO širdis dega dėl tavęs. Tuomet JIS pasirūpina daugybe smulkmenų, kurios kitu atveju kainuotų mums daug energijos, darbo ir pinigų. Tada patirsi laisvės atodūsį: laisvą nuo rūpesčių, nuogąstavimų, alkio ir kančios.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu taip mane myli!!!! Tikrai, Viešpatie, trokštu mylėti Tave karštai ir artimai, nes Tu rūpiniesi manimi, myli mane, aprūpini ir nuolat laikai savo stiprias, mylinčias rankas virš manęs! Dėkoju!!
Visija:
Patyriau regėjimą: žvelgiau į žemėlapį ir visur, kur žmonės šlovino Jėzų, mačiau mažą švieselę. Kai kurios vietovės buvo juodos, visiškai tamsios spalvos. O štai kitos turėjo labai labai ryškų švytėjimą. Tolimosios Europos dalys buvo beveik tamsios, Vokietijoje, Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse degė nedideli laužai ir atrodė, kad jie didėja. Tačiau Azijoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, ypatingai Egipte, Kinijoje bei Korėjoje laužai degė ryškiai! O virš Šiaurės Korėjos, ten, kur krikščionys smarkiai persekiojami, kankinami bei žudomi, ugnis buvo raudono aukso, šilta. Štai ten plakė Jėzaus širdis, ten JIS buvo pasiekiamai arti. Ten JIS įsikiša ir gelbėja.
JIS yra pasaulio Viešpats; – kaip gerai, kad mūsų širdis plaka dėl JO!! Tada mums nebėra tokie svarbūs skaičiai mūsų sąskaitoje. Leisk savo širdžiai degti dėl JO ; – ką gi darysi su visais pinigais, gerbūviu ir prabanga? Visa tai šlamštas.