„Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo.“
Išėjimo knyga 20, 7
Šiandien ryte atsibudęs aš tyliai ištariau Jėzaus Kristaus vardą. Staiga, visą savo dėmesį sutelkęs į Jį aš pajaučiau begalinį JO artumą. Tai yra neapsakoma! Ypatingai kasdienio streso ir šurmulio apimtas mintis galima nukreipti į Tą, kas teikia tikrą prasmę: Jėzų Kristų. Niekur nėra tokio išganymo, kaip tik Jėzaus Kristaus varde. JIS yra Išganytojas, Pagalbininkas ir Išgelbėtojas!
Tačiau daugelis Jo šventą vardą taria visiškai nepagalvodami apie Jį. Tokie žmonės pastoviai kartoja: „Jėzus Marija!“ arba „O Dieve!!!“. Mane tai visada erzina. Tuomet bandau įsivaizduoti, kaip reaguotų tie žmonės, jei tik pasitaikius progai aš minėčiau jų vardus: „O Martynai, Martynai!!“ arba „O Ana Brigita!“. Įdomu, kaip tie žmonės tuomet jaustųsi? Aš manau, jei Šventoji Dvasia gyvens mumyse, tuomet JI padės išvengti nuolatinio švento Jėzaus ir Dievo vardo minėjimo. Taip, kaip Dievo Dvasia padeda išvengti arba bent jau perspėja mus susilaikyti nuo melavimo, lygiai taip pat ji skatina mus vengti neapgalvoto Dievo šaukimosi. Netark Dievo vardo be reikalo! Geriau tepripildo Tave Šventoji Dvasia ir teperspėja Tave, prieš ištariant kažką kvailo!!!
Jėzaus vardas yra nuostabus. Jis yra tikras išganymas. Kreipkis į Jį tyliai išdardamas JO vardą su pilna pagarba, ilgesiu, švelnumu ir meile. Tuomet JIS pats artinsis prie Tavęs. Esant galimybei kartok tai kasdien, kol tai taps tiesiog įpročiu. Bet neleisk, kad tai taptų tik tuščiais žodžiais!
Dėkoju, Jėzau, tik Tavo varde yra išganymas! Tu esi didysis Karalius, su meile, kantrumu, švelnumu, teisumu bei stiprybe valdantis ir apsaugantis Savo tautą. Kiekvienas turi priklaupti prieš Tave, net ir didžiųjų valdovų keliai! Tavo varde randu saugumą, paguodą, padrąsinimą, o svarbiausia: Tave patį.