Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.
Mato 14, 23
Tuo tarpu daug kas įvyko. Jėzus Nazarete, savo tėviškėje, buvo atstumtas. Erodas buvo liepęs Jonui, krikštytojui, nukirsti galvą. Ir kai Jėzus norėjo pabūti vienas, nes Jis dėl to liūdėjo, Jį sekė didelė minia. JIS ilgai jiems pamokslavo, o vakare jiems atnešė maisto pastiprinimui, nors jie teturėjo tik 5 kepalus duonos ir 2 žuvis. Pasisotino 5000 žmonių ! Po to Jis paleido žmones, pasiuntė mokinius plaukti su valtimi į kitą ežero krantą, o pats norėjo pabūti su savo Tėvu vienumoje. Visą naktį Jėzus kalbėjosi su Tėvu ir buvo Jo paguostas ir naujai atstatytas. Tarp 3 ir 6 valandos ryto Jėzus atėjo pas mokinius. Jiems pūtė priešingos krypties vėjas ir jie sunkiai yrėsi pirmyn. Jėzus atėjo vandeniu, o mokiniai galvojo, kad tai šmėkla ir šaukė iš baimės. Tačiau Jis pasakė: „Pasitikėkite, tai Aš; nebijokite!“
Tiek daug nepaprastų dalykų keliais sakiniais, tai net Biblijoje daug. Bet apsimoka apie tai pamąstyti. Jėzus buvo mirtinai nuliūdęs dėl savo draugo mirties ir ieškojo dangiškojo Tėvo artumo. Tik ten, Jis žinojo, kad ras paguodą, tik ten Jis galėjo išlieti savo širdį. Jėzus meldėsi vienumoje kiekvieną rytą, ilgai, kol kiti atsibusdavo. Jam reikėjo šio ryšio su savo Dangiškuoju Tėvu; – tik ten Jis įgaudavo jėgų, paguodos, drąsos ir džiaugsmo savo tarnystei čia. JIS gerai žinojo Šaltinį; – o mes?
Liuteris manė, kad jeigu jo laukė labai daug darbo, tai jis turi ryte dvigubai ilgiau melstis. Ir tada darbas vyksta tarsi savaime. Čia jis elgėsi lygiai taip pat kaip Jėzus; – o mes?
Jėzus ilgai buvo su Tėvu. O po to įvyko tai, kad Jis galėjo eiti vandeniu. Net stichija tarnavo Jam. Panašiai vyksta ir mums. Jeigu ilgai būname vienumoje su Jėzumi, vyksta ženklai ir stebuklai. Mozei ilgai pabuvus Dievo palapinėje, šventykloje, jo veidas spindėjo. Taip, štai kaip yra Dievo artume: atsiranda nauja drąsa, vyksta paguoda, sklinda ramybė ir džiaugsmas.
Aš taip pat turiu ilgai melstis, kai turiu problemų ar noriu užtarti kitus. Ir Dievas tuomet čia, atsako, guodžia ir klauso mūsų prašymų. Yra nuostabu būti gyvojo VIEŠPATIES artume.
Ačiū Jėzau, Tu atvėrei man kelią pas Dievą! Dabar galiu ateiti prie malonės sosto ir niekas manęs neatstumia. Aš galiu apie viską kalbėti ir visko prašyti. Aš tapau Dievo vaiku ir džiaugiuosi Tėvo artumu!