Jėzus sako:
Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose.
Mato 13, 57
Jėzus buvo Nazarete, mieste, kur Jis užaugo. Visi pažinojo Mariją, Jo motiną, ir Juozapą, Jo tėvą. Ir Jo broliai bei seserys buvo žinomi. Žmonės klausinėjo, iš kur Jėzus turi tokią išmintį ir jėgą daryti stebuklus? JIS juk tik paprastas žmogus! – taip norėjo jie išsireikšti. Ir jie pasipiktino Juo ir Jį atstūmė. Ir dėl jų netikėjimo Jis galėjo padaryti ten tik nedaugelį stebuklų.
Jėzus gali viską pakeisti, bet žmonių nuomonės Jis nekeičia. Jeigu jie nenori tikėti, tai Jis niekada nevers to daryti. Bet Jis liūdi ir verkia vienumoje, taip kaip Jis dėl Jeruzalės verkė. JIS žino, kokia pabaiga laukia šių vargšų žmonių, ir tai Jį taip liūdina, nes Jis myli ir šiuos žmones, jie Jam yra brangūs.
Taip, kaip su Juo įvyko, taip dažnai atsitinka ir mums: giminėje ir pažįstamų rate mūsų liudijimas nepriimamas. Mes juk galiausiai tik paprasti žmonės! Kaip mums gali ateiti į galvą tokia mintis? Ar mes jiems galime pasakyti, kaip iš tiesų yra, kuriuo keliu eiti?? – tokiu būdu jie mus atstuma, o kartu su mumis ir Evangeliją. Iki šiol taip atsitiko beveik visiems krikščionims.
Mums nereikia nuolat skelbti Evangelijos savo giminėms. Užtenka, jei mes einame savo keliu, paliudijame ir pasakome savo nuomonę; – bet pamokslauti mums nebūtina. Melstis ir laikytis tyliai, toks mūsų devizas, kai kova už sielas užtrunka ilgiau, o ne ištisai žmonėms pamokslauti. Skausminga, kad mūsų artimi žmonės nenori priimti Evangelijos, kuri mus taip pradžiugino. Tai veda mus į maldą už mūsų mylimuosius. Dievas veiks per mūsų maldą ir kai ką pakeis, kad žmonės gręžtųsi į Jį. Kiek daug sutuoktinių vyrų per savo žmonų ištikimybę tokiu būdu atgailavo, kiek daug tėvų dėka jų vaikų maldų ir kiek daug vaikų įtikėjo dėl savo tėčių ir mamų stiprybės bei gero pavyzdžio, kiek daug palaiminimų paskleidė seneliai, melsdamiesi už kitus! Neaprėpiamai daug.
Neliūdėk, jei šeima nepriima tavo liudijimo. Dievas turi ir kitų kelių! Patikėk Jam savo šeimą! JIS pasirūpins!
Ačiū Jėzau, Tavimi galiu pasitikėti. Tu žinai, kiek sielvarto man sukelia tai, kad mano šeima yra tokia bedievė. Kaip gerai, kad kai kurie jau atsigręžė į tave, ir aš meldžiuosi, kad ir kiti suspėtų! Ačiū, kad girdi mano maldą!