Apie pasitikėjimą – 2021.05.12

Jėzus sako kalno pamoksle:
Prašykite, ir jums bus duota;
ieškokite, ir rasite;
belskite, ir bus jums atidaryta.
Mato 7, 7

„Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę? Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.“

Prašant pasitikėjimas yra labai svarbus. Jeigu mes išsakome prašymą kažkam, kuriuo  nepasitikime, tai mūsų prašymas skamba ne ypač gerai. Tuomet yra pastebimas nepasitikėjimas. Bet jeigu vaikas savo Tėvu pasitiki, tai prašymas yra labai stiprus, tai jau beveik patvirtinimas. Tėvas man tai tikrai duos! – taip galvoja vaikas. Ir jis galėtų už tai jau iš anksto padėkoti, dar prieš Tėvui duodant. Toks įsitikinęs yra vaikas. Meldžiantis vyksta panašiai. Dangiškasis Tėvas sunkiai atmes mūsų prašymus, jei mes ateisime pas Jį pilni pasitikėjimo ir net su tikra, nuoširdžia padėka. Kaip Jis galėtų apvilti savo vaikus! Tai įmanoma tik esant labai rimtoms priežastims.
Bet jeigu mes prašome be tikėjimo, be pasitikėjimo, tai dažniausiai nėra jokio maldos išklausymo. Dievas mato mūsų nepasitikėjimą, mūsų abejones Jo gerumu, malone ir gailestingumu, Jo miela tėvyste. Dažnai Jis nusisuka, kai Jo vaikai ateina kupini nepasitikėjimo. Ir nors jie labai iškilmingai pradeda: Mylimas VIEŠPATIE, Tu esi toks stiprus ir turtingas, aš jau tiek daug dėl Tavęs padariau, ar Tu gali padaryti man paslaugą? …. Čia VIEŠPATS galbūt mieliau apsisuka ir toliau neklauso.
Pasitikėjimas auga mažuose dalykuose. Mane Dievas išmokė, duodamas mintį, kad Jis viską žino. Kai aš vėl kažką pamesdavau ar kažkur padėdavau, pradėdavau klausti: VIEŠPATIE,  kur yra? – ir jau žinodavau arba pamatydavau. Ir tai vykdavo taip dažnai ir net mažiausiose smulkmenose, kad net aš, didžiausias skeptikas, buvau įtikintas.  Tuomet išplėčiau savo prašymus, prašydamas mieste stovėjimo vietos savo automobiliui. Ir sekėsi.  Tada pradėjau prašyti dėl avarijų, ir toje vietoje nevyko daugiau jokių nelaimingų atsitikimų. Jūs matote, pasitikėjimui ir fantazijai nėra jokių sienų! Ši „programa“ , kurią Dievas man davė, labai ugdė mano įsitikinimą, tikėjimą ir pasitikėjimą Jo malone ir meile.
JIS savo esybe yra meilė ir malonė. Kaip galime mes žmonės iš Jo kada nors tikėtis kažko blogo ar pikto? Geriau ateikime prie Jo, prie malonės sosto kupini pasitikėjimo. Ir kaip vaikai prašykime visko, kas mums šiandien yra svarbu. JIS tikrai tuo pasirūpins.

Ačiū, Tėve danguje, kad Tu esi mano Tėvas!!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*