Jėzus sako kalno pamoksle:
Verčiau jūs sakykite: ‚Taip‘, jei taip, ‚Ne‘, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto.
Mato 5, 37
Jėzus mus gerai pažįsta! JIS žino, kaip mielai mes svaidomės stipriais žodžiais! Kaip labai kažką pabrėžiame, kaip labai giriamės, kaip labai pasitikime savimi, kokie esame ištikimi ….. Bet po trumpo laiko viskas jau pamiršta, ir mes nesilaikome žodžio. Kaip dažnai mes kažką pažadėjome ir savo žodžio nesilaikėme! Kaip dažnai mes kažką labai stipriai patvirtiname, galbūt net prisiekėme, bet po to atsitraukėme. Kaip dažnai buvo kaltas tingumas? Ar mums tikrai buvo neįmanoma laikytis žodžio?
Mūsų kaimynai, vaikai ir kolegos vertina mus pagal mūsų žodžius. Kas pažada ir to nesilaiko, greitai tampa melagiu. Kaip jis tada dar gali kalbėti apie Jėzų? Tuos žodžius gali pasilaikyti sau, vistiek niekas nebetikės.
Nesielk lengvabūdiškai su savo žodžiais! Ką pažadi, turi būtinai ištesėti, nesvarbu kiek tau tai kainuos! Bet kuriuo atveju, jeigu nori būti teisingu ir tikru Jėzaus sekėju.
Ypač Dievui mes mielai pažadame. Jeigu Jis štai tą dėl mūsų padarys, tada padarysime ir mes Jam kažką tokio. Ir kaip dažnai mes nesilaikome savo pažado Dievui! Bet tai yra šventa! Su Dievu žaisti yra didelė nuodėmė ir tikrai tai turi pasekmes mums. Geriau yra nieko nežadėti ir neprisiekinėti. Dievo galime atsiprašyti ir tai, kas pažadėta, įvykdyti. O žmonių? Mes gi jau seniai pamiršome, nes paprasčiausiai to nelaikome svarbiu.
Todėl mums reikia naujo gyvenimo stiliaus teisingume, kokį Jėzus mums parodė. Mūsų Taip turi galioti ir Taip pasilikti. Ir su mūsų Ne lygiai taip pat. Prisiekti mums nereikia, mūsų žodžio turi užtekti. Bet klauskime Jėzaus, ką mes galime pažadėti, o kur turėtume būti atsargesni. JIS žino pasekmes, JIS žino, kas bus rytoj, JIS teisingai nuspręs, o kartais ir įspės elgtis atsargiai.
Jėzau, padėk man, teisingai gyventi ir kalbėti! Jokių lengvabūdiškų žodžių ir pažadų! Padėk man būti rimtu žmogumi, kuriuo galima pasitikėti, tokiu, koks Tu buvai ir dabar dar esi. Aš noriu Tave sekti!