…. ir tiesa padarys jus laisvus.
Jono 8,32
Kalėjimo vienutėje sėdėjo vyras, grandinėmis prirakintas prie kėdės. Savaime aišku, jis tikrai nebuvo laisvas. Kitoje vienutėje taip pat buvo vyras, jis sėdėjo ant savo kėdės, grandinės buvo nuimtos ir gulėjo prie jo ant grindų, o durys buvo neužrakintos. Bet regis jis to visai nepastebėjo; – jis ir toliau sėdėjo, lyg būtų vis dar prirakintas. Laisvas jis ar įkalintas? – sunkus klausimas. O trečioje vienutėje stovėjo kėdė, grandinės gulėjo ant grindų ir durys buvo atidarytos, tik vyro čia nebuvo. Viskas aišku, šis vyras buvo tikrai laisvas.
Tiesa mus nori išlaisvinti! Iš visko, kas laiko mus surištus ir slegia! Jėzus yra tiesa, JIS, o ne gudriai sugalvota mokymų ir dogmų sistema. Kadangi JIS mus myli, todėl ir išgelbėjo, atpirko ir išlaisvino, kai savo gyvenime JĮ pripažinome VIEŠPAČIU. Grandinės nukrito, ir atsidarė durys į laisvę! Kartais turi praeiti nemažai laiko, kol mes tai suvokiame. Mes taip pripratome prie savo kėdės ar sofos, kad jau nebenorime atsikelti. Tuomet jau rizika išeiti pro duris. Kas žino, kas ten laukia? Tai pavyks tik tuomet, kai tvirtai įsikibsime į Jėzų ir eisime kartu su JUO.
Į naują laisvę einame žingsnis po žingsnio. Daug kas dar gali slėgti Dievo vaiką. Tačiau Jėzus nori mus žingsnis po žingsnio išlaisvinti.
JIS nori mūsų gyvenimą sutvarkyti taip, kad jis suklestėtų. Gali būti, kad mes vis dar esame toje vietoje, kuriai nebuvome sukurti. Gal tai darbovietė, o gal tarnystė bendruomenėje, kuriai neturime tam skirtos dovanos iš Dievo ir nesam jai pašaukti. Mes atliekame ją kaip varginančią pareigą, nejausdami nei pasitenkinimo, nei džiaugsmo. Būkim atviri tam, kad JIS veda mus į teisingą kelią. Galbūt mums reikia truputį kantrybės, bet JIS tikrai įveiks, ką yra mums numatęs! Nes JIS yra ta Tiesa, kuri mus išlaisvina!
Ačiū, Jėzau, Tu esi mano Išlaisvintojas! Tu imi mane už rankos, ir mes galime eiti kartu! Tu leisi mano gyvenimui suklestėti, nes Tu paruošei man nuostabų kelią! Taip, Tavimi aš pasitikiu!