„Savo Artumo užuovėjoje paslepi juos
nuo žmonių kėslų,
apsaugai savo pastogėje
nuo priekabių liežuvių.“
Psalmyno 31, 21
Kai buvom maži berniukai, mes krėsdavome išdaigas. Kartą įmetėme naujametinį fejerverką į šiukšlių dėžę gatvėje. Dangtis iškart buvo nuneštas sprogimo ir tada pasipylė iš jos kalėdinės anties plunksnos. Visur aplink jų buvo pilna ir vėjas nešiojo jas visoje gatvėje. Savininkė išėjo ir stipriai barėsi. O mes iš juoko raitėmės ant žemės. Kaip gi dabar visas šias plunksnas surinksi?! Lygiai taip pat neįmanoma „surinkti” žodžių srauto. Pikti žodžiai pasklinda visur lyg vėjo išnešioti. Nieko neįmanoma padaryti! Galbūt galima surinkti 10-20 plunksnų, tačiau šimtai lieka.
Jėzus nesigynė, kai apie Jį buvo piktai kalbama. Nes piktas liežuvis nemoka klausytis ar leisti jį pataisyti. Jis tik renka naują informaciją, iškreipia ją ir paleidžia į pasaulį naujus melus ir dalines tiesas. Žinoma, kai mes esame rimtai klausinėjami, turime atsakyti, o Dievo Dvasia duoda tam teisingus žodžius.
Dievas nori Savo užuovėjoje apsaugoti mus nuo liežuvio kirčių. Tinkamu metu JIS atskleis tiesą. O iki tol mes esame saugūs Jame. JIS juk viską žino ir mus palaiko. Kai yra skleidžiami melai, JIS nori mus guosti ir stiprinti. Tačiau JIS nenori, kad mes pasiklausę to, kas yra pasakojama, investuotume visą savo energiją tam, kad nuolatos viską taisytume. JIS nori mums dovanoti ramybę, ne kivirčus! JIS nenori, kad mūsų mintys nuolat suktųsi apie blogį. JIS nori, kad mes pas Jį rastume apsaugą ir užuovėją. Taip, Jo širdyje vėl nurimsta mano širdis. O tada aš galiu atleisti žmonėms, ir net juos laiminti. Nes mano Viešpats yra Tas, Kurio Žodis – paskutinis.
Malda: Dėkoju, Jėzau, kad Tavyje esu nuo visko apsaugotas ir saugus. Tu žinai tiesą, man nereikia gintis. Tu nuramini pykčio audrą manyje ir mane stiprini. Saugok mano liežuvį, kad jis neneštų į pasaulį neteisybės! Ir saugok mano ausis, kad jos netikėtų jokiais blogais žodžiais apie kitus! Tu esi ramybės Kunigaikštis ir vieną kartą įvesi Savo teisingumą.
Amen! Amen 🙏❤️🌿