Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.
Pradžios 1,1-2
Šiandien ryte, lėtai auštant, buvo ūkanota. Drėgnas oras leidosi ir drėkino viską aplinkui. Tai man labai priminė Šventąją Dvasią, Dievo Dvasią. Ji kaip gyvybę teikianti būtybė taip pat visur prasiskverbia. Ji sklando virš tamsos ir galvoja, kaip galėtų atsirasti kažkas puikaus. Nenuilstamai Ji kuria nauja. Ji sukuria tokius dalykus, kurių anksčiau nebuvo ir kurie mums buvo neįsivaizduojami. Tačiau tai yra kuriančioji Dievo Dvasia, kuri nuolat kuria kažką naujo!
Tokiu būdu Ji yra ir virš mūsų gyvenimo ir sukuria nuostabių dalykų. Ji nesustoja ties dabartine situacija, bet turi nuostabius planus, ką galėtų padaryti iš vieno ar kito gyvenimo! Mes turime leisti Jai veikti, tuomet bus gerai! Pirma, ką Dievas sukūrė, buvo šviesa. Taip, Dievas nori visų pirma mūsų gyvenime uždegti vilties šviesą, o tada kurti ir visa kita, kas yra gražu. JIS yra Visagalis, nėra nieko, kas būtų Jam per sunku!
Kaip visur yra oro drėgmės, net karštoje dykumoje, taip visur yra ir Dievo Dvasia. Ji perskrodžia viską. Kai būna lietus, mes galime visiškai sušlapti. Kai maudomės, tada pilnai pasineriame į vandenį. O paimkime kempinę, pilnai prisisunkusią vandens … Taip, yra skirtumai, kaip arti mūsų gali būti Dievo Dvasia. Ji pripildo mus skirtingai. Biblija sako: būkite pilni Dvasios!
Ačiū, dangiškasis Tėve, už Tavo Dvasią! Ir virš mano gyvenimo Ji yra ir nori iš jo padaryti kažką nuostabaus. Prašau, suteik man savo Dvasios pilnatvę! Nes ten, kur yra Tavo Dvasia, ten yra gyvenimas, džiaugsmas ir laisvė.