Pasitaręs su žmonėmis, jis paskyrė Viešpačiui giesmininkus, kurie šventais apdarais apsirengę turėjo eiti pirma kariuomenės, šlovindami jį giesme: Dėkokite Viešpačiui, nes jo ištikimoji meilė amžina.
2 kronikų knyga 20, 21
„… Vos jiems pradėjus džiugią šlovės giesmę, Viešpats surengė pasalas …, ir visiškai juos sunaikino.”
Štai taip nutinka Dievo ir JO tautos priešams! Kai Dievo tauta gieda gyrių bei šlovina JĮ iš širdies, priešui ateina pražūtis. JIS neleidžia iš savęs šaipytis! JIS stovi Savo žmonių pusėje!
Šitą sėkmingą taktiką galime naudoti prieš visus priešus, ir Dievas tame padės. O kas gi yra mūsų priešas? Pinigų troškimas. Prislėgtumas. Išgąstis. Rūpesčiai. Nusivylimas. Nemiga. Priklausomybė. Vienišumas.
Visi šie priešai sumažėja, kuomet mes dėkojame Viešpačiui ir iš visos širdies giedam JAM šlovinimo giesmę (ar kelias). Pastebiu, kad atsikėlęs ryte imu galvoti apie dieną ir tada mane užklumpa rūpesčiai. Tačiau kai pirmiausia įsijungiu šlovinimo CD diską grotuve ir jo klausausi, mane užlieja džiaugsmas vietoj nerimo. Koks skirtumas! Vieną kartą – ryto niurzgalius, o kitą rytą – laimingas žmogus! Tikrai, man mielesnis tas laimingasis!
Izraelio karalius veikė ne pagal nuotaiką. Dievas tokią taktiką jam nurodė per pranašus. Tada jis tarėsi su savo žmonėmis ir visi apie tai žinojo. Tai buvo bendra strategija.
Taigi pirmiausia mes turėtume įvardinti priešą, kuris mus dažniausiai kėsinasi įveikti, o tada apgalvoti, kaip gyriumi ir padėka jį nugalėti. Ar patiems giedoti ar leisti CD-grotuvą, ar cituoti Biblijos eilutes, melstis kalbomis, ar dar kaip nors. Svarbiausia, kad visa širdimi žvelgtume į Jėzų, nugalėtoją. Ir tikėtume JUO, tikėtume, kad JIS išspręs mūsų problemą; – šiandien ar rytoj, bet JIS tai padarys!
Corrie ten Boom buvo koncentracijos stovykloje. Kiekvieną rytą, net ir žiemą, plonai apsirengę jie turėdavo stovėti centrinėje aikštėje, kartais net valandų valandas. Dievas atsiuntė vieversį, kuris jaudinančiai ir pergalingai giedojo. Kiekvieną rytą atskrisdavo vieversys, ir visi džiaugdavosi šiuo Dievo ženklu. Visoje šitoje koncentracijos stovyklos neviltyje jie nebuvo užmiršti: Dievas atsiuntė džiaugsmo šauklį. Ir po viso to siaubingo meto pro betoną prasikalė kiaulpienės. Tai kas gi čia nugalėjo? Ar tūkstantmetė siaubo karalystė ar kiaulpienė? Gyvenimas stipresnis už mirtį! Dievas stipresnis už visas pragaro jėgas!
Dėkoju, Jėzau, Tu turi atsakymus į visus klausimus, Tu turi sprendimą kiekvienai problemai. Tu nori, kad mes džiaugtumėmės ir kad turėtume priežasčių džiaugsmui! Padėk, kad mes ne vien į dulkėtą žemę žvelgtume, bet kad pakeltume akis į Tave! Tu esi šalia, ir tai yra nuostabu!!