Tamsos užklotas  –  2021.03.12

O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę,
ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų.
Pradžios knyga 1, 2

Panaši situacija yra daugelyje šalių: dykynė ir tuštuma, o šalį dengia tamsa. Galbūt tokia yra ir daugelio žmonių būsena, – jų gyvenimas apleistas ir tuščias, o virš jo – tamsa.
Ši eilutė yra iš pasakojimo apie kūrimą. Viskas vyko taip:
Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka…
Visur buvo tamsu ir šalta, nebuvo jokios tvarkos, jokios šviesos, nieko nebuvo. Štai Dievas įnešė tvarką į chaosą. Pirmiausia JIS pakvietė šviesą ir šviesa pasirodė. Tai buvo gera!
Visa, kas iškyla į šviesą, palieka tamsą. Nesvarbu, ar tai mūsų žemė, ar mūsų tauta, ar tai – mes patys. Kas ateina pas Jėzų, ateina į šviesą, ir Jėzus iškelia į šviesą dalykus, kuriuos gaubė tamsos užklotas. JIS turi daug vilties žemei, mūsų tautai bei mums!
Šviesa yra JO atsakymas į daugelį mūsų sunkumų.
Tačiau mes mieliau tylim. Ši šalis prislėgta alkoholizmo ir didžiausio savižudybių skaičiaus, ji įtakojama prietarų bei būrėjų. Kodėl? Kaltė formuoja šį tamsos užklotą, kuris gaubia šalį. Apie tai nekalbama arba kalbama labai subtiliai.
Prašyti atleidimo už grubias mūsų nuodėmes nėra sunku. Tačiau tamsos užklotas dažnai ne atsitraukia arba prasiskleidžia tik laikinai, o tada sugrįžta atgal. Turime ieškoti giliau. Mūsų protėvių bei mūsų tautos nuodėmės mus taip pat veikia. Melsdamasis už kitus žmones aš vėl ir vėl susiduriu su tam tikrais žodžiais: žydų persekiojimas, žiaurumas, žmogžudystė, burtai, abortai. Kuomet paprašau atleidimo už šias protėvių nuodėmes ir žmonių išlaisvinimo nuo jų, dažnai įvyksta stebuklai, ir žmonės iš tiesų tampa laisvi. Viltis, šviesa ir tikėjimas nusitiesia sau kelią.
Mes turime atgailauti ir už savo tautą. Nes karo metu nutiko siaubingų dalykų, kurie šiandien mus slegia, ir kurie sukuria šį tamsos užklotą virš mūsų šalies. Šitai mus liečia asmeniškai, nes tai buvo mūsų tėvai, motinos, seneliai. Tik per atgailą suplyš tamsos užklotas, kito kelio nėra. Mūsų evangelizacija tol nebus sėkminga, kol tamsa turės teisę mūsų šalį apakinti.
Nagi, kovotojai už Viešpatį, pulkit ant kelių! Tik taip mes išplėšime pergalę!

Dėkoju, Jėzau, kad Tu atleidi bet kokią nuodėmę, kurią mes iškeliam į šviesą. Tu esi ta šviesa, kuri turi šviesti mūsų tamsoje. Viešpatie, atleisk nuodėmes mūsų tautai! Atleisk, kad buvome tokie beširdžiai ir žiaurūs! Atleisk, kad dar ir šiandien mes uždengiame savo akis, ausis bei širdis! Atleisk mūsų tautai, kad mes taip netinkamai elgėmės su Tavo tauta!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*