Dievas kalba:
Šventose aukštybėse gyvenu,
ir su sugniuždytaisiais bei prislėgtaisiais buvoju,
kad pakelčiau prislėgtųjų dvasią
ir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.
Aš nekaltinsiu amžinai,
nei visuomet pyksiu.
Izaijo 57, 15f.
Taip kalba Dievas, aukščiausiasis ir išaukštintas, amžinai sėdintis soste, kurio vardas tau šiandien yra „Šventasis“, kurio žodis tau yra šiandien ir per visą tavo gyvenimą.
Gali būti, kad Dievas daug mums paskyrė ir mes turėjome pereiti per daugelį tamsių slėnių. Mes vos tai ištvėrėme, vos nenumirėme. Tačiau JIS nenori amžinai mus kaltinti ir pykdyti. JIS yra Dievas, pasigailintis mūsų! Mūsų kaltės yra atleistos ir nuskandintos jūroje; pats Dievas, Šventasis, nori jas užmiršti. JAM nebėra jokio pagrindo ant mūsų pykti!
Štai ateina JIS, visagalis Dievas, JIS ateina kaip užjaučiantis žmogus – Jėzus, ir JIS paguodžia mus. JIS ir vėl pakelia mus bei šnabžda mums į ausį: Mano mylimas vaike! Kelkis! Pakelk aukščiau galvą! Ir vėl sustiprink kelius ir rankas maldai! Nes šiandien yra malonės laikas, šiandien nebėra teismo, tik malonė ir gailestingumas. Šiandien aš noriu išgydyti tavo žaizdas ir vėl tave pakelti. Nuo šiandien tu pradėsi sveikti tol, kol atgausi visas jėgas.
Tikrai, toks yra Dievo planas mums, atleidimo, meilės ir neužtarnautos malonės planas. JIS myli Savo vaikus bei nori juos nuo visko, kas tik juos slegia, išgydyti bei išlaisvinti!
Tam JAM reikia mūsų bendradarbiavimo. Vienas turi tarnauti kitam, kiekvienas su savo dovanomis. Ir mes patys turime klausyti JO ir daryti, ką JIS mums sako: Nebijok! – ir štai mes norime judėti į priekį net ir tada, kai sunku. Negalime patys sau būti svarbesniais už Dievą, nes jis mumis rūpinasi. Turime išlįsti iš savo klaidingo mąstymo ir jausmų, pakeisti juos į dievišką mąstymą bei dieviškus jausmus! Džiaugsmas, ramybė, draugiškumas ir pasigailėjimas turi vyrauti mumyse. Pozityvus mąstymas bei kalbėjimas apie vienas kitą bei apie save pačius turi tapti normaliu. Nebeturime tikėti priešu, teigiančiu, kad esame beviltiški. Sugriaukime šiuos mitus savo galvose! Ir kai jie vėl pasirodys, pasijuokime iš jų, nes mes žinome tiesą: Dievas, mūsų Tėvas, mus be galo myli!
Aleliuja, Tu esi Dievas, Šventasis, Stiprusis, Amžinasis, ir Tu esi mūsų Tėvas, mus labai mylintis! Kaip gera rasti prieglobstį, paguodą ir pasigailėjimą po Tavuoju sparnu! Kaip gera yra Tavęs klausytis, kuomet mus drąsini! Tikrai, Tavo mintys ir planai dėl manęs visada yra geri! Dėkoju!!