Paguodos Dievas

„Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas…“
Antras laiškas korintiečiams 1, 3

Taip, toks yra Dievas! JIS yra gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas! Kaip dažnai aš jau gulėjau parklupęs, smerkdamas save dėl savo kvailumo ir linkėdamas sau, kad prasmegčiau kiaurai žemę. Bet visuomet tylus Dievo balsas; ne, iš tikro JIS pats pasigailėdavo manęs kaip gailestingasis Samarietis, paimdavo mane į savo stiprias rankas ir guosdavo. Dažnai tai būdavo bežodė paguoda; – užtekdavo Jo artumo! Ir tuomet, pamažu – nes užsispyrusiems žmonėms tai užtrunka kiek ilgiau – leidausi Jo guodžiamas ir JIS mane visuomet užpildydavo nauja drąsa ir gyvenimo džiaugsmu. Taip, toks yra Dievas: gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas. Niekuomet JIS manęs nepaliko vieno!
Net jei dėl savo vargų buvau pats kaltas, pats beviltiškai „pramovęs“, kaip palyginime apie pražuvusią avelę, JIS ateidavo ir apstulbindavo mane savo buvimu. Niekuomet JIS nepriekaištavo, tik visuomet ištardavo: „Ateik, paguosiu Tave, nes Tave myliu“.
Kaip žmogus gali eiti savo keliu nė karto nesuklydęs?! Kaip žmogus gali rasti savo tikslą, jei Dievas jam jo neapreikštų?! JIS kreipia mus, veda mūsų žingsnius, saugo mus ir visuomet laiku pasigaili. Ech, kad mes tik geriau Jo klausytume!

Malda: „Dėkoju dangiškasis Tėve, kad nesi mano teisėjas, bet mano Tėvas, Kuris gailisi manęs ir visuomet guodžia. Tu padrąsini mane, nes esi su manimi ir niekuomet manęs nepalieki! Dėkoju už Tavo stiprią paguodą, – ji yra stipresnė už mirtį. Dėkoju už Tavo gailestingumą, – kuris yra didesnis už mano kaltes. Dėkoju už Tavo švelnų artumą, – jis yra stipresnis už vienatvę. Tu esi Dievas, Kuris mane myli!

Atverkime šiandien savo akis pasaulio vaikams ir užtarkime Juos Dievo akivaizdoje. Gatvės vaikus trečiosiose pasaulio šalyse. Vaikus, kurie auga mūsų gatvėse ir nenori namo. Vaikus be tėvų. Vaikus, kurių niekas nenori. Kartėlio pilnus, apleistus, murzinus mažuosius, kurie jau vaikystėje nebeturi vilties. Pažvelkime į juos Jėzaus akimis, laiminkime juos ir draugiškai juos palydėkime. Jie yra Dievo paveikslai, Jo mylimi ir ieškomi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*