„Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gera nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti.“
Pradžios knyga 4, 7
Taip, nuodėmė tykoja mūsų, bet mes galime ją įveikti, kol esame ryšyje su Jėzumi ir leidžiame Dievo Dvasiai mus vesti. Tuomet galime žvelgti aukštyn be gėdos ir be raudonio. Kitaip mes turime nuleisti akis, nes mums dėl nuodėmių yra gėda. Išgelbėjimą iš nuodėmių mes rasime tik Jėzuje!
Žmonių veiksmai be Dievo yra lyg sūkurys, tempiantis viską žemyn. Mums negalima prie jo per daug priartėti! Laiške romiečiams 1 skyriuje aprašoma kaip Dievas atiduoda nuodėmei žmones, kurie nenori Jo klausytis: jie gauna tai, ko siekia. Jie siekia seksualinės laisvės ir tampa vergais. Kiek kančios ir neteisybių atsitinka, kai žmonės seka įvairiomis nuomonėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio visai neblogai skamba! Mes, krikščionys, turime savo nuomonę apie moralę ir turime sekti Dievo supratimu ir Jo Kūrinijos tvarka. Mums nereikia garsiai propaguoti savo moralinių įsitikinimų, bet tiesiog jais gyventi. Skelbkime apie Jėzų – Gelbėtoją, nebūkime moralizuojantys apaštalai.
Gali būti, kad Tu ir pats esi giliai įklimpęs į neteisybes ir nuodėmę. Galbūt net nužudei žmogų, to siekdamas arba ne. Galbūt Tave kankina kaltė. Tuomet Tau galioja šis Dievo Žodis: „Esate paraudę nuo nuodėmių, bet aš išbalinsiu jus kaip sniegą. Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti baltos it vilna“ (Izaijo 1, 18). JIS nori Tau atleisi; – priimk Jo atleidimą, tuomet nurims Tavo nerami širdis.
Malda: Dėkoju, Jėzau, kad išgelbėjai mane iš nuodėmės! Tu man atleidai ir aš vėl be gėdos galiu žvelgti aukštyn. Tu išlaisvinai mane! Tad noriu laikytis Tavęs, nes tik Tavyje esu saugus. Tu esi mano Gerasis Ganytojas!