Tik vargšai dvasia  –  2021.01.05

Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.
Mato 5, 3

Man atėjo į galvą ši eilutė ir istorija apie Jokūbą ir kopėčias link dangaus. Aš paklausiau VIEŠPATIES, koks yra tarpusavio ryšys? Ir Jis man paaiškino.
Jokūbas bėgo nuo savo brolio Ezavo, kurį gėdingai apgavo. Jis norėjo nuvykti pas giminaičius į Haraną ir tam prireikė keletą dienų. Kai sutemo, jis atsigulė miegoti, pasidėjęs po galva akmenį. Ir ten sapnavo stovinčias ant žemės kopėčias, kurios siekė dangų, ir Dievo angelai laipiojo jomis aukštyn ir žemyn. Viršuje stovėjo VIEŠPATS ir drąsino Jokūbą. Tai vyko vietovėje, vadinamoje Beteliu.
Jokūbas neturi kuo pasirodyti. Jis be apsaugos, nes keliauja vienas. Nesitiki jokios pagalbos. Ir svetimoje šalyje nieko nepažįsta. Jis bijo. Dievo asmeniškai jis nepažįsta, tik girdėjęs iš tėvų istorijos. Jis niekuo negali prieš Dievą pasirodyti, yra visiškai vargšas dvasia.
Dievui kaip tik tokių žmonių ir reikia! JAM nereikia tų didžiųjų, stipriųjų, viską galinčių ir viską žinančių! JAM ne itin reikia tų, kurie visada po ranka turi keletą Biblijos eilučių ar priežodžių!
JAM reikia nusižeminusių, kurie nieko neturi, kurie nieko gerai negali atlikti, kuriems neužtenka jėgos ir kurie žino: Dievo karalystės negalima statyti žmogaus jėgomis, o vien tik su Juo ir per Jį. Jam reikia tų, kurie meldžiasi, nes jie žino, kad viskas yra nusprendžiama maldoje.
Hudson Taylor fiziškai buvo silpnas, tačiau kartu su išmelstais 1000 misionierių laimėjo visą Kiniją. Georg Müller buvo neturtingas, tačiau pamaitindavo 10 000 našlaičių kasdien, – ir tai vyko prieš 200 metų, kai nebuvo jokių socialinių sistemų.
Jokūbas buvo Niekas, tačiau Dievas jį padarė Izraeliu.
Ką Jis padarys iš tavęs, kai tu galiausiai stovi prieš Jį, neturįs nieko? Be savo išdidumo, be iškalbingumo, tik taip sau tyliai? Kai tu pagaliau pripažinsi, kas tu esi. Tuomet ir tu turėsi šansą tapti didžiu Dievo karalystėje. Tuomet dangaus kopėčios ir ties tavim nusileis, ir Dievo angelai laipios į viršų ir žemyn. Jie neš tavo maldas aukštyn, prie sosto, o Jo dovanas žemyn, tau.

Ačiū Jėzau, kartu su Tavimi galiu būti sąžiningu. Kai Tave matau Tavo puošnume, šlovėje, visagalybėje, soste, tuomet suklumpu ir matau: aš esu niekas. VIEŠPATIE, būk man maloningas ir pripildyk mane, nes priešingu atveju aš prapulsiu!!

Mūsų interneto svetainė:  www.​lt​.devotions.eu
​Facebook:    „Rytiniai pamastymai is Dievo Zodzio”​

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*