…būtent Kristus jumyse garbės viltis.
Laiškas kolosiečiams 1, 27
Tokia yra Evangelijos paslaptis, taip sako Paulius. Kristus mumyse!! – tai yra Evangelija.
Kol Dievą ir Jėzų matysime kaip priešingus vienas kitam, tol būsime įstrigę religijoje. Turime kažko pasiekti, turime stengtis, privalome ir mums reikia, ir niekuomet nesame patenkinti. Mūsų pačių gebėjimai yra tie, kuriais remiantis visa norime statyti. Turime tapti geresni, turime daugiau melstis, privalome labiau mylėti, reikia daugiau skaityti Bibliją, daugiau melstis, tikėti, pasitikėti…. visa kažkoks privalėjimas.
Jėzus Kristus, Atpirkėjas, yra mumyse. Čia visos pastangos liaujasi, stoja ramybė. Visai kaip 23 psalmėje: „Viešpats yra mano Ganytojas, man nieko netrūksta. Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano. Jis atgaivina mano gyvastį, veda teisumo takais…“ – Kas gi čia tas veikėjas? Ir kas leidžia, kad taip nutiktų?
Jėzus atitinkamai kalba: Atiduok man, kas tave slegia ir paimk ant savo pečių mano jungą, nes mano jungas švelnus, mano našta lengva…. – Kokie puikūs mainai! Aš atiduodu JAM visus savo rūpesčius ir pastangas, o JIS pasirūpina manimi.
Jeigu Kristus yra manyje, tai ir ramybė mano širdyje. Ko daugiau man norėti? Ramybė, džiaugsmas, laimė, palaima, tyrumas, atleidimas ….. visa yra ten, kur yra Kristus. Kodėl turėčiau kovoti dėl pavienių dalykų, jeigu JAME yra viskas, jeigu JAME yra pilnatvė?
Kristus manyje, tokia yra Evangelijos paslaptis.
Jėzau, kaip gerai, kad Tu gyveni mano širdyje! Tu esi mano Viešpats, mano gyvenimas, mano viskas. Tavyje randu ramybę ir taiką. Taip kaip Tu esi viena su Tėvu, taip ir aš noriu būti viena su Tavimi. Amen!!