Ir Jis man tarė:Ir Jis man tarė: „Žmogau, stokis ant kojų, ir aš kalbėsiu su tavimi!“
Ezechielio 2, 1
Dievas nori kalbėti! Lygiai taip pat, kaip JIS kalbėjosi su Abraomu, Moze ir Ezechieliu, JIS nori kalbėtis ir su mumis. O kalbėtis reiškia ne monologu kalbėti, bet dalintis mintimis abipusiškai. – Kalbėti ir klausytis! Dievas sukūrė kalbą, kad žmonės galėtų vieni su kitais bendrauti ir kad JIS galėtų bendrauti su mumis ir mes – su Juo. Jei partneriai vienas su kitu nebesikalba, jų santuoka yra mirštanti. Kai nebesikalbame su Dievu, miršta mūsų tikėjimas.
Dievas nori dalintis; JIS nori mums pasakyti, ką yra numatęs, nori daug ką paaiškinti. JIS nori mums parodyti, kaip JIS mato kitus žmones; padėti mums suprasti Jo Žodį, Bibliją. JIS nori mūsų klausytis, kuomet išliejame Jam savo širdį. JIS nori klausytis mūsų užtarimo už kitus žmones. JIS nori girdėti mūsų troškimus, prašymus ir padėkas. JIS elgiasi su mumis kaip su draugais. Mes turime suprasti, ką JIS galvoja, o ne tik dirbti kaip darbuotojai ir vergai, nesuprasdami, ko JIS nori. Kartą Dievas pasakė Abraomui: „Argi turėčiau nuslėpti nuo Abraomo, ką esu jam numatęs?“ JIS elgėsi su Abraomu kaip su artimu draugu. Jėzus sakė savo mokiniams: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus AŠ draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką esu iš Savo Tėvo girdėjęs“ (Jn 15, 15).
Dievas nori dalintis, nori kalbėti ir su mumis bendrauti. Tačiau daugelis neturi tam laiko. Kaip gi mes kada nors suprasime Dievą? Skirkime laiką pokalbiui su savo Viešpačiu kur nors ramiame svetainės kampelyje ar ramaus pasivaikščiojimo metu. Kalbėkimės su Juo važiuojant autobusu, stovint prie šviesoforo, spūstyje, pertraukėles metu darbe… Visuomet, kai atsiranda kelios ramios minutės, žvelkime į JĮ, kalbėkime bei klausykimės!
Dėkoju, Jėzaus! Tu man kalbi! Kaip dažnai jau esi mane padrąsinęs! Kaip dažnai man esi ištaręs mielus paguodos žodžius, kai gulėjau parklupęs. Tavo Žodžiai yra gyvenimas! TU esi Dievas, Kuris kalba!