Jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta. Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes pasitikime Dievu.
1 Jono 3:20-21
Kartais mes liūdime dėl savo nesėkmių, kartais mąstome apie daugelį galimybių, kurias praleidome. Tada mūsų sąžinė pradeda mus kaltinti. Tada priešas pasinaudoja situacija ir kalba mums, kad esame nevykėliai, niekam tikę žmonės. Jis primena mums visus nemalonius dalykus ir priekaištauja mums dėl jų. Tokiais atvejais neturėtume leisti savo jausmams (taip pat ir kaltės jausmui) mus užvaldyti, tačiau galime greitai bėgti pas Jėzų. Taigi JIS numirė už mano kaltę! JIS ją atleido ir apmokėjo! Jeigu to tvirtai laikausi, mano apkaltinta sąžinė nusiramina Jo akivaizdoje ir aš pradedu Juo tikėti ir Jam dėkoti. JIS, iš tiesų, yra mano Atpirkėjas! Jo atleidimas yra veiksmingas!! Tada aš pasitikiu Dievu, kad JIS myli mane ir laiko mano gyvenimą Savo stiprioje rankoje. Jame esu saugus!
Kai žiemą įsiaudrina jūra, bangos trenkiasi į krantą ir pakenkia jam. Todėl yra statomos užtvankos, kad žemė būtų apsaugota. Jėzaus atleidimas yra kaip tokia užtvanka; jis atima jėgas iš siautėjančių kaltinimų ir apsaugo mano širdį nuo sužeidimų.
Netgi kai kiti žmonės padaro prieš mane ką nors neteisingą, galiu nuraminti savo širdį Jo akivaizdoje. Ir tada atleidimas yra veiksmingas! Aš apsisprendžiu atleisti savo priešininkui taip, kaip Jėzus jam atleido. JIS yra kaip užtvanka, kuri palengvina sužeidimo skausmą ir gydo. Tada aš turiu laisvę atleisti savo priešui, ir netgi jį mylėti. Taip, atleidimas yra veiksmingas! Jis yra galinga keičianti jėga. Jis apsaugo ir gydo. Jis išlaisvina mane nuo to, kad pats save kaltinčiau. Jis išlaisvina mane nuo užsispyrimo, minčių apie kerštą ir kartėlio, kai kiti mane žeidžia.
Ačiū, Jėzau, Tu man atleidai! Tačiau kartais vėl ateina prisiminimai. Kaip gera, kad galiu bėgti pas Tave ir Tu vėl nuramini mano širdį! Kaip gera, kad Tu padedi man atleisti kitiems ir gydai žaizdas, kad būčiau laisvas. Tavo atleidimas yra iš tiesų veiksmingas!