Viešpats, Dievas, kalbėjo:
Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, negu deginamųjų aukų.
Ozėjo knyga 6, 6
Viena dažniausių mūsų, krikščionių, problemų yra ši: mes nesame užtikrinti, kad tikrai esam išgelbėti, ir tiksliai nežinome, ar Dievas tikrai atleido mūsų nuodėmes.
Taip yra todėl, kad mes prie Dievo artėjame iš neteisingos pusės. Esame įtakoti religijos ir dėl to galvojame, kad turime būti tobuli tam, kad JIS mus galėtų mylėti ir kad atleistų mūsų nuodėmes. Ta pati nuodėmė antrą kartą – čia jau daugelis krikščionių save pasmerkia; tai visiškai netinka jų supratimui apie buvimą krikščionimi. Nesėkmė!
Tas, kuris yra įtakotas religijos, turi stengtis, parodyti savo gebėjimus taip pat ir religinėje srityje, santykyje su Dievu. Tam skirti visi tie pamaldūs ritualai bei raštai. Todėl daugelis taip ypatingai stengiasi, kad nenusidėtų ir būtų geru žmogumi. Tačiau viso to šaltinis yra savęs teisumas, kuriuo taip norima padaryti įspūdį Dievui.
Ir kai įdedi tiek daug pastangų, užklumpa ir blogų minčių, visos mūsų pastangos sužlunga. Senasis žmogus vis dar labai aktyvus mumyse…. Koks nusivylimas.
Suprantate? Religingas žmogus niekuomet nebus laimingas, niekuomet nepatikės, kad Dievas nuoširdžiai jį myli. Nes vėl ir vėl jis suklysta ir dėl to save pasmerkia. Tokiu būdu šėtonas žaidžia su mumis; kai kurie tai vadina religinėmis dvasiomis, kurias reikia išvaryti.
Jeigu nori sužinoti, ar tu prie Dievo nori priartėti iš neteisingos, įstatymais pagrįstos-religinės pusės, būtent taip siekdamas JAM patikti, tuomet atkreipk dėmesį į tai, kaip tu reaguoji, elgiesi tada, kai padarai mažą klaidelę. Ir ar turi nuolat stengtis bei atiduoti jėgas tam, kad Dievas būtų patenkintas.
Dievas nori kito būdo. JIS trokšta, kad mes JĮ mylėtume ir kad leistumėmės JO mylimi. Abu dalykai labai susiję, vienas be kito neapsieina. Religingiems, įsakymų tvirtai besilaikantiems žmonėms labai sunku leistis būti mylimiems Dievo.
Taigi, jeigu Dievas nenori jokių aukų, net ir tam, kad atleistų, vadinasi, galiu ateiti pas JĮ toks, koks esu. Ir JIS myli mane. Ir aš JĮ myliu. Be visos šitos nuodėmių naštos ir be to nesėkmės jausmo. Tuomet ateis džiaugsmas. Ir taip ateis žinojimas į mūsų širdis: JIS tikrai myli mane, be jokių sąlygų, ir priėmė mane kaip vaiką, ir atleido man mano nuodėmes bei nesėkmes, ir mano mirtį nugalėjo, o kartu ir tamsą aplink mane bei manyje. Aleliuja! – Tai yra Šventosios Dvasios darbas mumyse: JI teikia džiaugsmą ir užtikrintą žinojimą. Kaip gerai!!
Dėkoju, Jėzau, Tu atlaisvinai kelią pas Dievą. Man nebereikia stengtis ir viską daryti teisingai. Tikrai, dėkoju už atleidimą!! Padėk man, kad gyvenčiau taip, kaip kad Tau patinka ir dėkoju už Šventąją Dvasią, kuri man padeda tame!!