Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus;
jie niekada – dieną ir naktį – nenurims.
Jūs, kurie tariate Viešpaties vardą, netylėkite!
Izaijo 62, 6
Kalba eina apie Jeruzalę, taikos miestą. Dievas kviečia žmones melstis už šį miestą, kol ir vėl JIS sugrąžins jam šlovę. Taigi šią eilutę laisvai galime naudoti savo užtarimo maldai. Nes mes taip pat esame sargai ant sienų, saugantys miestą. Mes sergime savo giminaičius, savo kolegas ir draugus, savo brolius ir seseris bendruomenėje, netgi valstybę ir miestus. Mes esame Viešpaties armija, JIS didžius dalykus nuveiks dėka mūsų maldų; – Viešpaties sargai.
Mes galime priminti JAM apie mūsų žmones ir tuos, kuriuos JIS kaip naštą įdėjo į mūsų širdis. JIS pats norėjo, kad mes melstumėmės! JO rankos surištos, nes žemę JIS perleido žmonėms. Tik tuomet, kai yra meldžiamas, JIS gali aktyviai veikti. Būtent dėl to mes meldžiamės ir prašome pagalbos ne tik dėl Jeruzalės, savo bažnyčios bei bendruomenės, bet dėl visko, ką tik JIS mums į širdį įdėjo.
Pradžioje man tai buvo sunkus darbas. Susidarydavau ilgus sąrašus su šimtais vardų. Vis dėlto ilgai taip nepratempiau. Tada padalinau žmones į 7 dalis, pirmadieniui, antradieniui ir t.t. Bet ir šitaip truko neilgai. Sugalvota gerai, tačiau darbas nuobodus.
Ir štai dabar meldžiuosi, kai Viešpats man ką nors parodo. Ir būnu sužavėtas. JIS man taip pat parodo, ką JIS jaučia tam tikriems žmonėms arba kokius planus jiems turi, arba kame jiems reikia išlaisvinimo. Rezultatas toks, kad jaučiu malonumą maldai, jaučiu troškimą kovoti maldoje. Kartais vienąkart pasimeldus trokštamas rezultatas neįvyksta, prireikia ilgo laiko. Vis dėlto Viešpats iki šiol visada tik laimėdavo, kai meldžiuosi taip, kaip norėtų JIS.
Žinoma, maldos kalba yra mano „slaptas ginklas”. Pastebiu, ar prieš ką nors gana „agresyviai” meldžiuosi ar jau galiu šlovinti, kai malda baigiasi. Ateina minčių, kur galėtų slypėti problema, ateina ir atsakymai iš Dievo.
Deja, čia nėra jokio automatiškumo, kaip kad nėra ir jokios garantijos, kas iš to išeis. Bet viena visada yra užtikrinta: Dievas laimina, nes mes meldžiamės už kitus. Turime vis labiau ir labiau išnaudoti šį palaiminimų šaltinį, melstis visiškai nevaržomai, tiesiog prausiantis, važiuojant automobiliu, melžiant karves, pjaunant veją ir kapojant malkas, visur, kur tik gaunasi, galime garsiai arba tyliai su Viešpačiu kalbėtis. Tai nuostabu!!
Dėkoju, Jėzau, Tu išklausai maldas!!!!!